Gyvsidabris – skystasis metalas, keliantis grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Į žmogaus organizmą patekęs didelis kiekis gyvsidabrio gali pakenkti smegenims, plaučiams, inkstams, nervų ir imuninei sistemoms, todėl tinkamam tvarkymui skiriamas didelis dėmesys tiek tarptautiniame, tiek nacionaliniame lygyje. Nuo 2018 m. sausio 1 d. pradedami taikyti naujojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl gyvsidabrio reikalavimai.

Šis ES reglamentas dėl gyvsidabrio yra naujas integruotas specialusis gyvsidabrį reglamentuojantis teisės aktas, nustatantis priemones ir sąlygas, susijusias su gyvsidabrio, gyvsidabrio mišinių ir junginių, gyvsidabrio produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, importu, eksportu, naudojimu ir laikinu saugojimu, gyvsidabrio atliekų tvarkymu. Naujasis ES Gyvsidabrio reglamentas yra skirtas įgyvendinti Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio. Šiuo teisės aktu siekiama pašalinti gyvsidabrio reglamentavimo spragas ir įvedamos kai kurios naujos nuostatos, kurių trūko ES teisėje.

Į naująjį ES gyvsidabrio reglamentą įtrauktas dabar galiojantis senasis Gyvsidabrio reglamentas dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo, kuris nuo 2018 m. sausio 1 d. pripažįstamas netekusiu galios. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. taikoma tik dalis naujojo Reglamento nuostatų, kitos nuostatos bus pradedamos taikyti palaipsniui 2019, 2020, 2021 metais.

Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuos pagal naująjį reglamentą bus draudžiama eksportuoti, importuoti ir gaminti, yra šie: baterijos ir akumuliatoriai, tam tikra elektros ir elektroninė įranga (pvz., jungikliai ir relės), lempos, kosmetikos gaminiai, pesticidai (augalų apsaugos produktai), biocidai ir vietiškai vartojami antiseptikai, matavimo prietaisai. Taip pat jame įvesti reikalavimai odontologinės priežiūros įstaigose įrengti amalgamos separatorius bei riboti dantų amalgamų naudojimą kai kurių jautriausių visuomenės grupių dantims gydyti (pvz., vaikams iki 15 metų, nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims).

Gyvsidabrio turinčios atliekos tvarkomos pagal pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimus aplinkai saugiu būdu. Lietuvoje nėra chloro–šarmų pramonės, nevykdomas gamtinių dujų valymas susidarant gyvsidabriui, nevykdomos spalvotųjų metalų kasybos bei lydymo operacijos, todėl iš šių šaltinių nesusidaro gyvsidabrio atliekų. Tačiau visos gyvsidabrio turinčios atliekos turi būti tvarkomos aplinkai saugiais būdais, kad nebūtų sukeltas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.