Vasario 12 d. Kretingalėje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis paženklintas išskirtiniu renginiu. Gyventojai bei miestelio svečiai dalyvavo iškilmingoje eisenoje bei bendruomenės atlikėjų koncerte. Tačiau svarbiausiu šventės akcentu tapo memorialinio akmens „Vardan tos Lietuvos“ atidengimo ceremonija.
Pašventino dvasininkai
Šventė prasidėjo nuotaikinga eisena, kurioje žygiavo trispalvės atributika pasipuošę bei geltonais, žaliais ir raudonais balionais nešini šventės dalyviai, miestelio jaunimas. Visi jie patraukė link miestelio aikštės, kur ir prasidėjo šventinio akmens atidengimo ir šventinimo iškilmės. Ceremonijoje dalyvavo ne tik vietos gyventojai, bet ir garbingi svečiai. Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Tarybos narė Rasa Petrauskienė bei žemės ūkio ministro, Seimo nario Broniaus Markausko padėjėjas Raimundas Daubaris.
Atminimo akmenį pašventino du dvasininkai – vienuolis pranciškonas brolis Astijus ir Kretingalės parapijos kunigas Saulius Varanavičius.
Pasak Kretingalės seniūno Žiginto Narmonto, akmuo į miestelio centrą buvo atvežtas dar liepos mėnesį iš netoliese esančio slėnio. Pastarąjį padovanojo verslininkas Augenijus Gudžiūnas, kvietęs riedulį išsirinkti iš daugiau nei dešimties. Ž. Narmonto teigimu, labiausiai akį patraukęs akmuo išsiskyrė lygiu šonu. Ši savybė pasitarnavo raides ant akmens raižiusiam skulptoriui Igoriui Rimeikai – nereikėjo riedulio papildomai gludinti.
Akimirka iš atidengimo ceremonijos. Kretingalės kultūros centro nuotr.
Rinks pavadinimą
Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė kiekvienai rajono seniūnijai iš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programos skyrė po tris tūstančius eurų. Už gautas lėšas Kretingalės seniūnija įvykdė centrinės aikštės tvarkymo darbus. Anot Ž. Narmonto, dar liko baigti keletą atnaujinimo darbų.
„Pastatėme vėliavų stiebus, atnaujinome veją, trinkelėmis išgrindėme takelius, įrengėme suoliukus bei apšvietimą. Pastatėme ir atidengėme 100-metį simbolizuojantį atminimo akmenį. Dabar tik laukiame pavasario, kada galėsime sodinti medelius“, – komentavo pašnekovas.
Be to, Kretingalės seniūnas užsiminė, kad artimiausiu metu ketinama skelbti gyventojų apklausą, kurios tikslas – išrinkti aikštei pavadinimą.
„Ketiname organizuoti pasitarimą su aktyviais bendruomenės nariais. Jo metu aptarsime, kokiu būdu skelbsime aikštės pavadinimo rinkimo apklausą. Vieni nori, kad aikštei būtų suteiktas „Šimtmečio“ pavadinimas, dar kiti – „Laisvės“, – pabrėžė seniūnas. – Dar nežinome, kokį apklausos metodą pasirinksime, tačiau savo nuomonę galės išreikšti kiekvienas gyventojas.“
Dalindamasis įspūdžiais iš šventės, Ž. Narmontas džiaugėsi puikiu renginiu: „Po atidengimo ceremonijos, iškilmės persikėlė į Kretingalės kultūros centro salę. Susirinkusiesiems nuoširdų koncertą dovanojo vietiniai jaunimo kolektyvai.“
Meninius pasirodymus dovanojo Kretingalės vaikų kolektyvai. Kretingalės kultūros centro nuotr.
Sausakimša salė
Puikiai pavykusiu renginiu džiaugėsi ir miestelio bendruomenės pirmininkas Saulius Paukštys. Pasak jo, idėja šimtmetį įamžinti atminimo akmeniu kilo miestelio bendruomenės iniciatyva.
„Kurdami tekstą ant akmens, atsižvelgėme į istorinius niuansus. Kadangi mieste netrūksta tiek katalikybę, tiek ir liuteronybę išpažįstančių gyventojų, o Kretingalė Lietuvos dalimi tapo tik 1923 metais, todėl pasirinkome iškalti žodžius, tik nurodant 2018 metus. Ant akmens iškalti žodžiai iš Tautiškos giesmės: „Vardan Tos Lietuvos Vienybė Težydi“, – sakė S. Paukštys, pridurdamas, kad žodžių variantų gyventojai siūlė ir daugiau, tačiau ne visi tiko.
Pašnekovas teigė, kad gražiai sutvarkytas miestelio skveras yra didžiulis ir svarbus įvykis Kretingalei: „Manau, kad gyventojai yra patenkinti, o vyravusią puikią nuotaiką atspindėjo viską vainikavęs gražus renginys. Kultūros centro salė buvo sausakimša, retai, kada taip nutinka.“
Šventinio renginio metu muzikinius pasirodymus dovanojo Kretingalės kultūros centro meno vadovė Violeta Lisovaitė bei jos auklėtinė Kornelija Ivanauskaitė. Taip pat scenoje dainavo, šoko bei poeziją skaitė Kretingalės pagrindinės mokyklos moksleiviai bei vaikų lopšelio-darželio auklėtiniai.
„Džiaugiamės, kad į renginį susirinko tiek daug miestelėnų. Stengėmės, kad šventės programoje netrūktų lietuvybės akcentų. Skaitovai, dainininkai, šokėjai stengėsi perteikti lietuvišką žodį bei muziką. Vyravo pakyli nuotaika. Manau, kad šventė tikrai pasisekė“, – trumpai emocijas perteikė Kultūros centro direktorė Daina Magdušauskaitė.
Mokiniai noriai lipdė bei klijavo Gedimino pilies kontūrus. A. Papievienės nuotr.
Šimtmečio proga – moksleivių kurta pilis
Švęsdami ir minėdami Lietuvos valstybės šimtmetį Kretingalės pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokiniai dalyvavo gražioje socialinėje akcijoje „Įamžink senąją lietuvišką valiutą“. Norėdami įprasminti prieš kelis metų pasikeitusius litus ir centus jie nusprendė „pastatyti“ Gedimino pilį. Prieš tris metus iš centų suklijuotas geležinis vilkas susilaukė didelio susidomėjimo. Patiems mažiausiems mokyklos mokiniams buvusi valiuta jau nieko nereiškia, tačiau vyresniesiems ji kelia daug sentimentų.
„Mokiniai noriai lipdė, klijavo nuostabios Gedimino pilies kontūrus ir pagaliau turime ją – stūksančią mokyklos bibliotekoje prie geležinio vilko. Viliamės, kad mūsų rankomis suklijuotos pilies neištiks tikrojo valstybės simbolio likimas, ji nepradės griūti“, – sakė akcijos ir idėjos iniciatorė Kretingalės pagrindinės mokyklos bibliotekininkė Aurika Papievienė.
Anot jos, smagu buvo stebėti, kaip mokiniai dirbdami diskutavo apie Gedimino pilies atsiradimą, pasakojo vieni kitiems garsiąją legendą. Daugelis iš jų gyrėsi buvę ne kartą Vilniuje ir kaip, įkopę į pilies kalną grožėjosi nuostabiomis sostinės apylinkėmis.
A. Papievienė džiaugėsi mokinių geranoriškumu ir pagarba kažkada egzistavusiai valiutai. Geležinis vilkas ir greta jo pastatyta Gedimino pilis yra reikšmingi mūsų tautos simboliai. Smagu, kad atlikti darbai bei įgyvendintos idėjos paliks istorinį pėdsaką ir ateinančioms kartoms.
„Mano Gargždai“ įgyvendina SRT dalinai finansuojamą projektą. VšĮ „Mano Gargždai“ gavo dalinį 4 000 eurų Spaudos, radijo ir televizijos finansavimą, projekto „Šimtas istorinių žingsnių: Klaipėdos kraštas“ įgyvendinimui.
SRT finansuojama rubrika „Šimtmečio iniciatyvos“
