Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus kadetė Lukrecija Kuzmickaitė kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje:

„Augu Tėvynei“ – tai Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus šūkis, kuris simbolizuoja mūsų asmeninį ir pilietinį augimą, atsakomybę bei pasiryžimą tarnauti savo šaliai. O augti atsakingu, doru piliečiu padeda pamokos, kurias mums suteikia istorija. Sausio 13-oji mums, jauniems, − tai atminties, bendrystės, laisvės ir atsakomybės pamoka.

Visų pirma, Sausio 13-oji man yra ATMINTIS. Aš gimiau jau nepriklausomoje Lietuvoje, todėl negaliu sakyti, kad žinau, ką reiškia gyventi pavergtoje šalyje, aš pati nepatyriau Sausio 13-osios įvykių. Apie juos žinau iš artimiausių žmonių, kurie tai išgyveno: mamos, senelių, mokytojų ir, žinoma, istorijos vadovėlių.

Giliau apie šių įvykių prasmę susimąsčiau degant Sausio įvykių atminimo laužams kartu su kitais kadetais stovėdama garbės sargyboje Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo. Žiūrėdama į ugnį aš galvojau apie Parlamento aikštėje per naktis sėdinčius prie laužų žmones, apie jų drąsą, apie tai, kas tuo metu sukosi jų galvose bei širdyse, apie nenumaldomą laisvės troškimą ir šio troškimo užgožtą nerimą. Supratau, kad šie įvykiai nėra tik dar viena data istorijos vadovėlyje, o žuvusiųjų sąrašas nėra tik sąrašas... Sausio 13-osios įvykiai yra gerokai daugiau nei tai. Sausio 13-oji mums visiems primena, kokie vieningi mes galime būti, kad turime didžiuotis, kad esame lietuviai, kurie gali augti savo Tėvynei, nes mūsų broliai ir seserys paaukojo gyvybę, kad mes turėtume laisvę į tokį gyvenimą, apie kurį mūsų tėvai ar seneliai galėjo tik svajoti.

Sausio 13-oji man, kaip jaunam žmogui, tai BENDRYSTĖS ir BROLIŠKUMO pavyzdys. Pavyzdys, kad galime suburti darnią visuomenę ir visi kartu, susikibę rankomis, žengti bendro tikslo link. Mes, Lietuvos jaunimas, turime suprasti, kad ši diena yra priminimas, kad drąsūs mūsų artimieji paaukojo savo ateitį dėl rytojaus ir tai mums turi būti įkvėpimas, kad visi kartu esame neįveikiama jėga. Ir nors pasaulio žemėlapyje esame maža tauta, tačiau kartu esame tokie dideli, kad susivieniję galime pakeisti viską.

Sausio 13-osios įvykiai mane, kaip jauną žmogų, įkvepia augti, mokytis, tobulėti, rūpintis silpnesniais ir daryti viską dėl geresnės žmonių ateities. Manau, mes nė vienas neturime teisės pamiršti to, kas įvyko tą lemtingą 1991 metų sausio 13 dieną, nes, nežinodami praeities, mes negalime kurti ateities. Tik turėdami laisvę, mes galime padėti ir kitiems, kurie tos laisvės siekia. Džiaugiuosi, kad Lietuva taip nuoširdžiai padeda Ukrainai. Mūsų licėjus bendrauja su Lvivo kadetų licėjumi. Tris kartus nuo karo pradžios buvau nuvykusi į Ukrainą ir bendrauju su savo bendraamžiais, todėl puikiai žinau, kaip jiems sunku, kaip atkakliai jie gina laisvę. Mes laisvę turime, bet mums reikia mokytis ją išsaugoti, nes ją saugo paprasti žmonės, kurie per vieną naktį tampa didvyriais.

Bet svarbiausia Sausio 13-osios pamoka − ATSAKOMYBĖ. Sausio 13-oji man primena, kad laisvė, kuria šiandien mes, Lietuvos piliečiai, džiaugiamės, buvo laimėta ne be kovos. Tai nebuvo lengvas kelias ir už ją buvo sumokėta didelė kaina. Tą naktį žuvo 14 žmonių, tarp jų žuvo 2 mano bendraamžiai – 17-mečiai Darius Gerbutavičius ir Ignas Šimulionis. Šių dviejų jaunuolių ir kitų žuvusiųjų ir kovojusių dėka mes turime pasirinkimo laisvę – laisvę rinktis, kuo tikėti, kuo būti, kur studijuoti, kur keliauti, kaip gyventi... Laisvė, kurią mes šiandien turime, yra ne tik mūsų praeities kartų laimėjimas, bet ir mūsų visų atsakomybė rūpintis ja ir perduoti ją ateinančioms kartoms. Kaip jaunas žmogus, aš kasdien susiduriu su daugybe galimybių ir pasirinkimų, bet taip pat jaučiu didelę atsakomybę už Lietuvos ateitį. Laisvė nėra tik teisė gyventi be apribojimų, tai taip pat atsakomybė už savo šalį, už jos vertybes ir už jos gerovę.

Valstybė yra jos piliečiai, todėl mes, jaunimas, turime būti atsakingi už ateitį nepriklausomoje Lietuvoje, kuri mums iškovota krauju, patriotiškumu, drąsa ir bendryste. Mes, jaunimas, turime išmokti istorijos pamokas: atminti, džiaugtis laisve ir atsakingai kurti ateitį. Tad „Augu Tėvynei“!

Tėvynės labui!