Mano Gargždai



Teismas: pareigos apginti moterį neįvykdžiusi valstybė taip pat atsakinga už padarinius

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay.com nuotr. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Klaipėdos apygardos teismas šiandien atmetė Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą ir pritarė tam, kad neturtinę žalą be mamos likusiems mažamečiams kartu su jos gyvybę atėmusiu vyru solidariai turi atlyginti ir valstybė. Apygardos teismas taip pat nutarė iki 35 000 eurų padidinti atlygintinos žalos sumą vyriausiam nužudytos moters sūnui.

 

Moterį keturių mažamečių vaikų akivaizdoje sutuoktinis P. V. nužudė 2013 m. vasarį Klaipėdos rajone. Smurtautojo įbauginta moteris skambino pagalbos telefonu, prašė ją apginti, tačiau policijos pagalbos nesulaukė. Į moters skambutį nereaguota net ir žinant apie nevienkartinius vyro smurto prieš sutuoktinę tuose namuose atvejus.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasarį vyrą pripažino kaltu ir už žmonos tyčinį nužudymą jam skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkritį dėl netinkamai atliktų pareigų nuteisė ir du policijos pareigūnus. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželį nusprendė, jog neturtinę žalą – po 25 000 eurų kiekvienam vaikui – solidariai turi atlyginti jų tėvas ir valstybė.

Policijos departamento atstovaujama valstybė tokį apylinkės teismo sprendimą apskundė. Apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti tą sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos Respublikos buvo priteistos atitinkamos pinigų sumos. Nesutinkant su priteista suma ir nustatyta solidariąja atsakomybe siekta, jog neturtinė žala mažamečiams iš valstybės arba nebūtų priteista, arba teismui įvertinus, kad valstybė yra atsakinga už kilusius padarinius, būtų nustatyta tik dalinė atsakomybė. Skundą palaikė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų – esą kilę padariniai yra teisiškai pernelyg nutolę nuo policijos pareigūnų neveikimo, o P. V. būtų galėjęs įgyvendinti siekį nužudyti moterį, net jei policijos pareigūnai būtų tinkami sureagavę į gautą pranešimą. Bylą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija su tokiu atsakovės apeliacinio skundo argumentu nesutiko; kaip teisiškai nepagrįstus atmetė ir argumentus, jog galbūt nagrinėjamu atveju yra pagrindas visiškai atsisakyti atlyginti neturtinę žalą.

„Moteris, kreipdamasi pagalbos, aiškiai išreiškė siekį būti valstybės apginta ir apsaugota. Policijos pareigūnams buvo žinoma apie pasikartojančius vyro smurto atvejus mažamečių akivaizdoje. Valstybės pagalba turėjo būti prioritetinė, tačiau į moters pagalbos prašymą nebuvo sureaguota. Pareigūnų abejingumas, nereagavimas sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti bei pakankamai prisidėjo prie neturtinės žalos vaikams atsiradimo, todėl valstybei, kurios vardu veikė policijos pareigūnai, tenka pareiga prisiimti atsakomybę“, – teigė teisėjų kolegijos pirmininkė Kristina Domarkienė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, padariniai ir žala atsirado tik dėl abiejų atsakovų – Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų ir nužudytosios vyro – veiksmų visumos, o tai lemia atsakovų solidariąją atsakomybę. Kolegija taip pat pabrėžė, jog solidarioji civilinė atsakomybė labiau apsaugo nukentėjusius asmenis. Šiuo atveju solidarioji atsakomybė padės užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų ne tik teisingas ir teisėtas, bet ir realiai vykdomas, o tai labiausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą laiku.

Teismas, sutikęs su apylinkės teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimu kitiems mažamečiams, nutarė nuo 25 000 iki 35 000 eurų padidinti priteistą atlyginimo sumą vyriausiam vaikui.

„Dėl beprasmės ir žiaurios motinos netekties vaikai patyrė ir iki šiol patiria didžiulį skausmą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Mama buvo kankinama ir nužudyta jų akivaizdoje. Jei mažesnieji šio skaudaus įvykio galbūt negalėjo itin aiškiai suvokti, tai neabejojama, jog šešiamečio matytas motinos kankinimas jį traumavo daug stipriau. Be to, vaikas po įvykio turėjo duoti parodymus ir taip patirtus įvykius išgyventi dar kartą, dėl to jam turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas”, – nutartį komentavo teisėjų kolegijos pirmininkė.

Skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo pateikęs ir nuteistasis P. V., tačiau teismas jo nenagrinėjo, nes apeliantas per nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo trūkumų, o   teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti be jo apeliacinio skundo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 107 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,