Mano Gargždai



Teisėjų tarybos sekretorė Viktorija Šelmienė: Apylinkių teismų reforma optimizuos teismų darbo kokybę

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Teisėjų tarybos sekretorė Viktorija Šelmienė Teisėjų tarybos sekretorė Viktorija Šelmienė

Nuo 2025-ųjų įsigalios pasikeitimai teismų sistemoje. Pokyčiai susiję su apylinkių teismais ir jų rūmų veiklos teritorijomis, teisėjų darbo optimizavimu bei efektyvesniu infrastruktūros valdymu.

 

Sujungiami apylinkių teismai

Vietoje 43 apylinkių teismų rūmų liks 27. Vienus teismo rūmus sudarys 2 ar daugiau pastatų, esančių skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Šiuo metu veikiančių teismų rūmų pastatai atitinkamoje gyvenamojoje vietovėje išliks. Taip pat reorganizuojamas Plungės apylinkės teismas. Šis teismas prijungiamas prie Klaipėdos apylinkės teismo, kuris bus sudarytas iš dvejų rūmų: Klaipėdos rūmų ir Plungės rūmų. Teismo patalpos išliks Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje ir Gargžduose, o Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmai apims buvusių Skuodo rūmų ir Plungės rūmų veiklos teritorijas.

„Gyvenamosiose vietovėse teismo rūmai išliks. Kaip pavyzdį pasitelksiu Alytaus miesto apylinkės teismo Prienų rūmus. Anksčiau jie buvo savarankiški rūmai, po reformos taps Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų dalimi, tačiau pastatas Prienuose išliks, ten dirbs teisėjai, kiti teismo darbuotojai, todėl žmogus, gyvenantis Prienuose, turės galimybę ateiti į Prienuose veikiantį Alytaus apylinkės teismą ir išspręsti jam rūpimus klausimus, gauti informaciją.

Panaši situacija yra Plungėje: anksčiau buvęs savarankiškas Plungės apylinkės teismas prijungiamas prie Klaipėdos apylinkės teismo, tačiau teismo rūmai Plungėje išliks tame pačiame pastate, kaip ir dabar. Kiekvienu konkrečiu atveju patarčiau pasitikslinti teismų interneto puslapyje teismai.lt, kur ieškoti informacijos apie tai, koks apylinkės teismo padalinys veikia konkrečioje gyvenamojoje vietovėje ir kur reikėtų kreiptis prireikus teismo pagalbos“, – apylinkių teismų pokyčius paaiškina Viktorija Šelmienė, Teisėjų tarybos sekretorė, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė.

Pasak V. Šelmienės, bylą inicijuojantį dokumentą – ieškinį, skundą ar pareiškimą – bus galima atnešti į bet kurį savo gyvenamosios teritorijos apylinkės teismo pastatą, tačiau, bylą paskyrus nagrinėti teisėjui, būtina aktyviai sekti bylos eigą ir prireikus kreiptis į bylą nagrinėjančio teisėjo komandą.

 

Koks reformos tikslas

Siekiama modernizuoti ir optimizuoti teismų veiklą, kad būtų:

-        sudarytos sąlygos teisėjams dirbti pagal jų specializaciją, tai pagerins bylų nagrinėjimo kokybę;

-        išspręstos teisėjų darbo krūvio netolygumo problemos ir užtikrintas spartesnis procesas bylos dalyviams;

-        efektyviau valdomos teismų sistemos lėšos.

„Šiuo metu dalis Lietuvos apylinkių teismuose dirbančių teisėjų nagrinėja visų rūšių bylas. Paprastas pavyzdys: ryte teisėjas gali vesti posėdį civilinėje byloje dėl ginčo tarp kaimynų dėl netinkamai pasodintos gyvatvorės, o po pietų jis gali nagrinėti valstybei nesumokėtų mokesčių klausimą daugiatomėje baudžiamojoje byloje ar spręsti kardomosios priemonės skyrimo klausimą smurto artimoje aplinkoje byloje.

Toks teisėjų darbas galimas, tačiau jis blaško, apriboja efektyvias galimybes stiprinti kvalifikaciją ir kompetenciją tam tikroje teisės srityje, sekti reikšmingus teisės aktų pakeitimus bei naujausią teismų praktiką. Besispecializuojantys teisėjai daug greičiau įsigilina į nagrinėjamos bylos problematiką. Teisėjų darbą galėtume palyginti su medikų: jei žmogui sutriko širdies veikla, jam reikalinga kardiologo pagalba ir į traumatologą ar odontologą dėl negaluojančios širdies jis nesikreips. Panašiai ir pedagogai: abitūros egzaminui gimnazistą ruošiantys mokytojai nedirba su rašyti ir skaičiuoti besimokančiais pradinukais. Kiekvienas profesionalas turi savo darbo lauką ir kuo labiau sudaromos sąlygos jam gilintis į pasirinktą sritį, tuo didesnę naudą gauna tokiomis paslaugomis besinaudojantys asmenys. Taip yra ir su teisėjais – teisės mokslas apima įvairias sritis: nuo vagystės iš prekybos centro iki sudėtingų teisinių santykių tarp valstybių, todėl ypač svarbu, kad kiekvienas teisėjas dirbtų pagal savo pasirinktą specializaciją nesiblaškydamas po tas sritis, kurios, galbūt, jam mažiau pažįstamos“, – komentuoja V. Šelmienė.

 

Kaip nuo sausio 1-osios veiks teismai?

Gyventojai ir toliau galės kreiptis į artimiausią teismo rūmų pastatą dėl bylų nagrinėjimo, norėdami pateikti dokumentus ir gauti informaciją.

Elektroninės paslaugos, teikiamos per portalą e.teismas.lt, užtikrins galimybę pateikti dokumentus, sumokėti žyminį mokestį ir peržiūrėti bylų medžiagą.

Ieškiniai, pareiškimai, kiti bylą inicijuojantys dokumentai, pateikti bet kuriame teismo rūmų pastate, bus perduoti į bylos nagrinėjimo vietą bylą nagrinėjančiam teisėjui.

„Taip, bylą inicijuojantį dokumentą asmuo galės paduoti bet kuriame jo gyvenamojoje teritorijoje esančiame apylinkės teismo pastate, tačiau reikia nepamiršti, kad apylinkės teismas veiks per kelis pastatus ir pastatai vienas nuo kito gali būti nutolę net kelias dešimtis kilometrų, todėl tam, kad jūsų teikiami dokumentai pasiektų teisėją laiku ir darbas vyktų kiek galima operatyviau, svarbu dokumentus teikti būtent jūsų bylą nagrinėjančio teisėjo komandai. Teismai kasdien gauna tūkstančius įvairaus pobūdžio dokumentų, todėl ypač svarbu, kad į teismą vienu ar kitu klausimu besikreipiantis asmuo nurodytų kuo daugiau jį identifikuojančių duomenų. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame bus tikslus besikreipiančio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, jo bylos numeris, žymiai greičiau pasieks adresatą, nei el. laiškas, išsiųstas iš neaiškaus elektroninio pašto ir pasirašytas tik vardu. Teismo dokumentuose, siunčiamuose asmeniui, pavyzdžiui, teismo šaukime ar pranešime, visada yra nurodomi svarbiausi bylos duomenys – bylą nagrinėjančio teisėjo vardas ir pavardė, konkretus teismas ir (ar) jo rūmai, kontaktiniai telefono ar el. pašto adresai, rekomenduoju šiuos dokumentus atidžiai skaityti“, – pataria Teisėjų tarybos sekretorė.

 

Pagrindiniai reorganizuojami apylinkių teismai ir jų rūmai

Reorganizuoti bus:

Alytaus apylinkės teismas – rūmai Alytuje ir Druskininkuose (apims Prienų ir Varėnos teritorijas).

Kauno apylinkės teismas – rūmai Kaune ir Kėdainiuose (apims Kaišiadorių ir Jonavos teritorijas).

Klaipėdos apylinkės teismas – rūmai Klaipėdoje ir Plungėje (apims Kretingos, Palangos, Skuodo teritorijas).

Panevėžio apylinkės teismas – rūmai Biržuose, Panevėžyje ir Rokiškyje (apims Kupiškio teritoriją).

Šiaulių apylinkės teismas – rūmai Radviliškyje, Raseiniuose ir Šiauliuose (apims Joniškio ir Kelmės teritorijas).

Marijampolės apylinkės teismas – rūmai Marijampolėje ir Vilkaviškyje (apims Šakių teritoriją).

Tauragės apylinkės teismas – rūmai Šilutėje ir Tauragėje (apims Šilalės ir Jurbarko teritorijas).

Utenos apylinkės teismas – rūmai Anykščiuose, Ignalinoje, Utenoje ir Zarasuose (apims Molėtų, Švenčionių ir Visagino teritorijas).

Vilniaus regiono apylinkės teismas – rūmai Šalčininkuose, Trakuose, Ukmergėje ir Vilniaus rajone (apims Širvintų teritoriją).

 

Ką svarbu žinoti gyventojams

Teismo paslaugų prieinamumas gyventojams nesikeis. Išlikus tai pačiai teismų rūmų infrastruktūrai (pastatams) į teismą ir toliau bus galima kreiptis kaip ir iki šiol.

Visose teismo rūmų patalpose bus sudaryta galimybė pateikti dokumentus, gauti informaciją apie bylas bei dalyvauti teismo posėdžiuose.

Pateikti dokumentai bus perduodami bylą nagrinėjančiam teisėjui (pagal teismingumo taisykles).

Teikiant ieškinį ar pareiškimą nuo 2025 m. sausio 1 d. per e.teismas.lt, būtina nurodyti veiklą tęsiančius konkrečius teismo rūmus pagal atnaujintą teritorinį paskirstymą.

Iki reformos paskelbtų bylų duomenų paiešką sistemoje teismai.lt skelbiamose formose galima bus atlikti atskirame skirtuke, kuris bus matomas atsivertus kiekvieną paieškos formą.

 

Gyventojams nuogąstauti nereikia

„Suprantame, kad naujovės gali kelti nerimą gyventojams, gali prireikti laiko apsiprasti su pokyčiais tiek gyventojams, tiek apylinkių teismų bendruomenei, todėl prašome žmonių kantrybės, atidumo, savo ruožtu, užtikriname, kad galimybė kreiptis į teismą asmeniui nebus sudėtingesnė nei iki šiol. Lietuvos gyventojams nėra priežasties nuogąstauti“, – teigia V. Šelmienė.

Visa informacija apie reformą ir teismų kontaktai skelbiami Lietuvos teismų interneto svetainėje teismai.lt.

Kilus klausimų klientai kviečiami teirautis informacijos konkrečių teismų kontaktais:

Alytaus apylinkės teismas, telefonas (0 315) 73 478, el. paštas 

Kauno apylinkės teismas, telefonas (0 37) 46 62 42, (0 37) 24 45 20, el. paštas 

Klaipėdos apylinkės teismas, telefonas (0 46) 39 71 00, el. paštas 

Panevėžio apylinkės teismas, telefonas (0 45) 502 172, el. paštas 

Šiaulių apylinkės teismas, telefonas (0 41) 598 500, el. paštas 

Marijampolės apylinkės teismas, telefonas (0 343) 94093, el. paštas 

Tauragės apylinkės teismas, telefonas (8 446) 61 719, el. paštas 

Utenos apylinkės teismas, telefonas (0 389) 61420, el. paštas 

Vilniaus regiono apylinkės teismas, telefonas (8 5) 275 1415, el. paštas: .

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 374 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,