Galvojau, po paskutinio Tarybos posėdžio nurysiu neskanią piliulę dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus elgesio, nes vien svarstymas ar komisijos sukūrimas turėjo duoti naudos bent jau atsakingam žmogui leisti suprasti, kad taip elgtis su žmonėmis negalima.

Tačiau perskaičius 2018 rugsėjo 15 dienos straipsnį „Bangoje“, – „Gargždų seniūnas tarnybinio nusižengimo nepadarė“, pradėjau galvoti, kad mūsų Savivaldybės administracijoje įsimetęs „vėžys“. Kaip žinote, tai tokia liga, kuri patekusi į organizmą apima vieną organą po kito.

Dar kartą perklausiau įrašą, kur direktorius bendravo su Lėbartų gyventojais, kuris gali būti ar nebūti autentiškas, tačiau man užkliuvo ne žodžiai, o Sigito Karbausko pokalbio vedimo maniera. Jis gali nutraukti gyventoją (interesantą) pusėje sakinio, pakelti balsą, jei jam kas nepatiko, nepagarbiai tildyti pašnekovą. Kaip pats pripažino, išvarydamas gyventojus iš kabineto pasakyti „čiuožkit iš čia“.

Gal nieko nepadarysi, gal čia, kaip sakė Tarybos narys Albinas Klizas, direktoriaus kaimietiškumas, tačiau turėčiau pasakyti – ne pačia gerąja prasme išlenda. Žinoma, tikrai direktorius neišvadino gyventojų necenzūriniais žodžiais, nestumdė jų. Tik kiekvieną paeiliui, gyventojų teigimu, išvadino savanaudžiais. Taigi, smurto nebuvo, necenzūrinių žodžių – irgi ne. O visa kita juk galima? Tad jokio Baudžiamojo kodekso straipsnio čia nepritaikysi. Komisija, kuri tyrė tą konkretų atvejį nustatė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, Tarybos dauguma patvirtino komisijos išvadą.

„Valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių; Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai“, – tai – ištraukos iš Valstybės tarnybos įstatymo.

Negaliu teisti, tik informuoju, tačiau komisijos ir Tarybos daugumos atstovams pravartu būtų jį pavartyti.

Taigi, grįžtame prie Gargždų seniūno tarnybinės transporto priemonės, tam tikrą laiką nepažymėtos atitinkamu ženklu, naudojimo asmeniniais tikslais, galimai asmeninio automobilio plovimo seniūnijos kieme ir pomidorų auginimo seniūnijos šiltnamyje temos.

Tas pats Valstybės tarnybos įstatymas sako: „Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims.“

Pomidorų auginimo faktas esą neįrodytas, nors, tikriausiai, niekas iš Savivaldybės sudarytos komisijos narių net nepasivargino nueiti ir pažiūrėti, tarnybinio automobilio naudojimo asmeniniams tikslams faktas irgi esą neįrodytas, nes, matyt, vėlgi niekas iš tos komisijos nepatikėjo laikraščio korespondente ir laikraščiui informaciją pranešusiu asmeniu (tai Visuomenės informavimo įstatyme vadinama šaltiniu, kurio žurnalistas viešai neprivalo atskleisti). Ko gero, minėtos publikacijos autorės nepasivarginta pakviesti į komisijos posėdį, taip pat niekas neapklausė mačiusiųjų žaliuojančius pomidorus seniūnijos šiltnamyje žmonių arba tų darbininkų, kurie galimai plovė seniūno automobilį seniūnijos kieme.

Taigi grįžkime prie „vėžio“, kuris griaužia mūsų Savivaldybės politinę daugumą. Juk kitaip ir būti negalėjo, jei dalis Savivaldybės tarybos daugumos narių balsavo, kad direktorius „Tvarkos ir teisingumo“ partijos skyriaus pirmininkas tarnybinio nusižengimo nepadarė, tai kita dalis irgi turėjo nuteikti miną, kad socialdemokratas Saulius Bakšinskis irgi nieko neleistino nedarė. Taigi – „Vsio zakonno“.

Noriu nuoširdžiai pasakyti, kad man labiausiai gaila ne TT ar SD partijos, ne direktoriaus ir ne seniūno. Man gaila ir graudu, kad jauni žmonės – „Bangos“ korespondentė ir Lėbartų kaimo naujakuriai – buvo įvardinti kaip melagiai, seniūnijos darbuotojai ir matę pomidorus seniūnijos šiltnamyje gyventojai buvo palaikyti aklais, nes matė ne tą, ką reikia. Man labai gaila tų Lietuvos ir rajono valdžią nusivylusių žmonių, kurie nebemato išeities iš šio liūno.

Gerbiami rajono Tarybos daugumos atstovai, mere Vaclovai Dačkauskai, Administracijos direktoriau Sigitai Karbauskai, seniūne Sauliau Bakšinski, kur mes einame ir kas mūsų ten laukia?