Anksčiau bandėme pasiaiškinti, kodėl susiklostė tokia situacija Slengių gyvenvietėje. Šiandien norėtųsi daugiau kalbėti apie problemų sprendimo būdus.

Organizacijos „Bendrai visi“ aktyvistai, kartu su rajono Tarybos nariu Vaclovu Macijausku, išanalizavo susidariusią situaciją ir išryškino pagrindines problemas pagal eiliškumą:

Švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtra Sendvario seniūnijoje;

Viešojo transporto maršrutų ir gyventojų poreikių suderinamumas;

Susisiekimo infrastruktūros – gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtra ir kokybė;

Bendro naudojimo teritorijos, karjerų pakrantės ir poilsio zonos.

Taigi, švietimo ir ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros klausimas kaip ir nebuvo sprendžiamas, nebent atliekami kosmetiniai pataisymai. Į naująjį darželį pateko tik kas septintas vaikas. Mes pabandėme į šį klausimą pažiūrėti truputį kūrybiškai ir pasižvalgėme aplinkui. Pagal Klaipėdos miesto administracijos darbuotojų pasakojimus, buvo kalba rajonui atiduoti ar išnuomoti 9-tą vidurinę mokyklą, esančią Mokyklos ir Joniškės gatvių sankryžoje, tik apie tai kalbant rajone negirdėjome.

Kitas galimas sprendimas – Klaipėdos valstybinės kolegijos, buvusio žemės ūkio technikumo pastatai. Kaip sakė vienas iš švietimo darbuotojų: „Juk ten studentų nedaugėja.“

Susitikus su kolegijos vadovais, gavome patikinimą, kad kolegijos vadovybės tikslas yra perkelti visų programų studijas per artimiausius 2–3 metus į Bijūnų gatvę, kur yra pagrindiniai kolegijos pastatai. Kaip ne kaip Paupiuose lieka apie 21 ha žemės sklypas ir apie 12 tūkst. kvadratinių metrų mokymui skirtų patalpų. Komplekse, mūsų žiniomis, yra jau dabar nebenaudojama sporto salė, sporto aikštynas ir kita infrastruktūra. Manome, kad toks turtas, valstybiškai mąstant, negalėtų būti išparceliuotas, ar ten atsirastų kokia nors gamykla. Tikimės, kad pavyktų derintis su švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei Klaipėdos valstybine kolegija, atrasti sprendimo būdų ir galimybių įsteigti ten Sendvario mokyklą bei ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Žinoma, laukia sudėtingas darbas derinant pozicijas su Klaipėdos miestu ir ŠMM bei Klaipėdos valstybine kolegija. Tačiau manome, kad tai daug lengviau nei pirkti šiandien sklypą ir statyti mokyklą nuo nulio, be to, valstybiškai mąstant, reikalingos daug mažesnės investicijos. Aišku, šis sprendimas turi daug nežinomųjų, tačiau yra tikimybė jau nuo 2019 metų rugsėjo pirmosios pradėti dirbti ir mokytis šiose patalpose.

Išsispręstų klausimai tėvams, kurie vaikus vežioja po visą miestą, būtų galima organizuoti vaikų pavėžėjimą iš visos Sendvario seniūnijos. Transporto maršrutai padidėtų, kadangi organizuojant vaikų pavėžėjimą į mokyklą būtų daugiau autobusų maršrutų ir gyventojai galėtų patogiau susisiekti su miestu. Tuo pačiu būtų galima paskaičiuoti, kiek naudingas būtų maršrutas Paupiai–Gargždai, nes dalis Sendvario seniūnijos gyventojų neturi tiesioginio susisiekimo su rajono centru.

Infrastruktūros, kelių, dviračių takų ir kitų komunikacijų plėtra turi būti vykdoma atsižvelgiant į gyvenvietėse ar seniūnijose deklaruotų gyventojų skaičių, planingai, plėtros planus rengiant ir suderinant kartu su seniūnaičiais ir seniūnijos bendruomenių atstovais. Atitinkamas lėšų poreikis, reikalingas infrastruktūros priežiūrai ir remontui, turėtų būti skiriamas kiekvienai seniūnijai priklausomai nuo prižiūrimų objektų kiekio, gyventojų skaičiaus. Tokias lėšas seniūnijos turėtų naudoti pagal planą, patvirtintą išplėstinėje seniūnaičių sueigoje. Tai leistų padidinti seniūnaičio, kaip instituto autoritetą ir suteiktų daugiau savarankiškumo ir savivaldos bendruomenėms.

Išskirtinis dalykas – Slengiuose esantys vandens telkiniai, kurie priklauso ir valstybei, ir privatiems asmenims bei priėjimas prie jų ir naudojimas. Pagal galiojančius teisės aktus, turi išlikti priėjimas prie vandens telkinio ir čia klausimas neginčytinas. Tačiau, jei gyventojai geranoriškai prižiūri laisvą valstybinės žemės plotą, šienauja jį ir kitaip tvarko bei esant reikalui netrukdo jame vykdyti takų įrengimo ar tvarkymo darbų, konflikto neturėtų būti. Dabar gi, nors nei pakrantės tvarkymo darbai suplanuoti, nei vykdomi, visiems paeiliui išsiųsti grasinantys laiškai daug ką erzina, nes žmonės jau kurį laiką prižiūri pakrantę, neatsižvelgiant kam ji priklauso. Savivaldybė turėtų suprasti, kad norint panaudoti šį vandens telkinį rekreacijai, reikės susitarti su esamais savininkais. Kitas gi vandens telkinys, esantis šalia, pilnai priklauso valstybei, todėl ten niekas netrukdo Savivaldybei sutvarkyti aplinką ir įrengti pliažus bei poilsio vietas. Beje, tarp dviejų telkinių esantis pravažiavimas apleistomis pakrantėmis, tikrai nepuošia aplinkos, nors ten yra oficialiai pavadinta Pavandenės gatvė.

Manome, kad Savivaldybės lankstus ir padorus bendravimas su gyventojais tikrai atneštų daug daugiau naudos nei valdiškas požiūris. Tokio požiūrio pasekmes mes turime – jau yra renkami parašai dėl gyvenvietės priskyrimo Klaipėdos miestui. Kam tai bus naudinga? Į šį klausimą atsakymo kol kas neturime.