Rytoj, gegužės 1 d., sukaks 15 metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Ši narystė leido šalyje imtis esminių reformų ir užtikrinti visokeriopą pažangą. Didžiuliai pokyčiai įvyko ir visose mūsų aplinkos sektoriaus srityse.

Dar 2003 m. balandį, artėjant referendumui dėl šalies stojimo į ES, miškininkai kvietė žmones į talkas sodinti Europos miškų. Tada pasodintų medžių talkininkai jau nebeatpažintų – taip jie paaugo, suvešėjo. Neatpažįstamai pasikeitė ir visas miškų sektorius.

Mūsų šalyje su ES parama nuo 2004 m. įveista daugiau kaip 35 tūkst. ha naujų miškų. Tai leido užtikrinti miškingumo didėjimą (nuo 32 proc. 2004 m. iki 33,6 proc. dabar). Buvo sudarytos galimybės miškų ūkiui plėtoti, diegti inovacijas, stiprinti miškų aplinkosaugines funkcijas. ES paramos lėšomis atkurta daugiau nei 3,5 tūkst. ha stichinių nelaimių pažeistų miškų, įdiegta moderni priešgaisrinės miškų apsaugos sistema, išplėtota miškų rekreacinė infrastruktūra ir t. t.

Neatpažįstamai pasikeitė ir šalies saugomos teritorijos. Tvarkant ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, sudarytos sąlygos natūralioms buveinėms, retoms rūšims išsaugoti. Daugybė vertingų gamtos ir kultūros paveldo objektų, juos sutvarkius, yra pritaikyti lankyti. Visuose valstybiniuose parkuose buvo kuriamos lauko informacinės sistemos, įrengiant ar rekonstruojant lankytojų centrus, statant apžvalgos bokštus. Jau yra įrengtas ar rekonstruotas 31 lankytojų centras, pastatyta 12 apžvalgos bokštų, Vilniuje atidarytas Nacionalinis lankytojų centras. Anykščių regioniniame parke įrengtas Medžių lajų takas tapo labiausiai šalyje lankomu, tarptautinį pripažinimą pelniusiu objektu.

Milžiniškas virsmas įvyko šalies atliekų tvarkymo sektoriuje. ES fondų lėšomis buvo uždaryti ir sutvarkyti 808 seni, grėsmę aplinkai kėlę sąvartynai. Vietoj jų sukurta šiuolaikinė atliekų tvarkymo sistema. Ji apima 11 regioninių atliekų šalinimo centrų ir pavojingų atliekų sąvartyną, 54 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, 123 didžiųjų gabaritų atliekų saugojimo aikšteles ir atliekų priėmimo punktus. 10 pastatytų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių leidžia tinkamai tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, iš mišraus atliekų srauto atskirti antrines žaliavas. Rūšiuoti atliekas tampa vis didesnės visuomenės dalies poreikiu. Gyventojų patogumui nuolat didinamas antrinėms žaliavoms surinkti skirtų konteinerių skaičius daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų rajonuose.

Naujam gyvenimui yra prikeltas ir iš praeities paveldėtas beviltiškai pasenęs vandens ūkis. Daugiausia pasistūmėta su nuotekų valymu. Nutiesta daugiau kaip 2, 9 tūkst. km naujų nuotekų surinkimo tinklų. 2017 metais 74 proc. šalies gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis sistemomis. Įgyvendinant nuotekų tvarkymo projektus, statant šiuolaikiškus valymo įrenginius, neišvalytų nuotekų nuolat mažėja. Jeigu 2002 m. buvo išvalyta pagal ES reikalavimus tik 21 proc. surenkamų nuotekų, tai 2010-2015 m. – vidutiniškai 90 proc.

Be to, didėja vandens paslaugų prieinamumas gyventojams. Nutiesta daugiau kaip 2, 2 tūkst. km naujų vandentiekio tinklų. 2017 m. centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 82 proc. šalies gyventojų.

ES parama padėjo ir tebepadeda spręsti daugybę aplinkosauginių problemų – aplinkos taršos, gamtos išsaugojimo ir kt. Jas sprendžiant keičiasi ir visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas.