Socialiniuose tinkluose kartais galima pastebėti užsienio internetinių parduotuvių pasiūlymus įsigyti prekes, kurių kaina yra kur kas mažesnė, nei siūloma analogiškų parduotuvių Lietuvoje. Tačiau kartais šie pasiūlymai yra pernelyg geri, kad būtų realūs. Mat dalis ar net visos siūlomos prekės šiose parduotuvėse neegzistuoja, o ir pati parduotuvė – tiesiog netikra.

Tad patraukliu pasiūlymu susidomėjęs ir pinigus sumokėjęs žmogus galiausiai gali likti ir be prekės, ir be pinigų. Tam, kad netektų graužtis nagų dėl tokios situacijos, specialistai turi kelis esminius patarimus.

Ką apie parduotuvę sako kiti?

„Socialiniame tinkle „Instagram“ pamačius žinomo prekės ženklo produkto reklamą su neįtikėtinai maža kaina ir nuoroda pirkti, pirmiausia reikėtų peržvelgti po šia reklama parašytus komentarus, kurie iškart gali informuoti apie klastą“, – perspėja siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Jei komentarų po reklama nėra, atsiliepimų galima ieškoti ir kituose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“. Tačiau reikia turėti omenyje, kad įmonės turi galimybę komentavimo funkciją išjungti. Jei informacijos socialiniuose tinkluose trūksta, vartotojų nuomonių galima rasti specialiose atsiliepimų svetainėse.

„Nusivylę pirkėjai nepasikuklins aprašyti savo karčios patirties, tad nereikėtų nustebti radus vien tik blogus atsiliepimus. Tačiau ir į teigiamus komentarus reikėtų žiūrėti atsargiai – būtina atkreipti dėmesį, iš kokių paskyrų jie parašyti. Kartais būna ir tokių atvejų, kai pati internetinė parduotuvė save pagiria iš netikrų vartotojų paskyrų. Taip pat svarbu įvertinti, kiek žmonių yra pamėgę parduotuvės paskyrą. Jei jų nėra ar yra labai mažai, tai turėtų tapti ženklu, kad kažkas su e. parduotuve gali būti blogai“, – sako G. Bilevičius.

Pasak jo, tikrinant e. parduotuvės socialinių tinklų paskyras, reikia pasižiūrėti, ar šalia parduotuvės pavadinimo yra varnelės simbolis – tai žyma „patvirtinta“ (angl. verified), kuri turėtų suteikti papildomo pasitikėjimo.

Ar parduotuvė turi adresą?

Kaip ir įprasta parduotuvė, internetinė taip pat turi turėti adresą ir telefono numerį. Jei jų nėra, reikėtų sunerimti.

„Jei įmonė neteikia šių duomenų ir jų neįmanoma rasti naudojantis interneto paieškos sistemomis, reikėtų į šią parduotuvę žiūrėti įtariau. Nes kuo mažiau informacijos apie e. parduotuvę, tuo sunkiau vėliau surasti tuos žmones, kurie atsakingi už negautą ar gautą nekokybišką, aprašymo neatitinkančią prekę. Tiesa, reikėtų turėti omenyje, kad duomenys taip pat gali būti netikri, tad kilus įtarimams galima šiuos duomenis patikrinti interneto paieškos sistemose“, – teigia DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Ką apie parduotuvę sako jos techniniai saugumo aspektai?

Sunerimti reikėtų, jei e. parduotuvė neturi SSL sertifikato, kuris naudojamas siekiant apsaugoti pirkėjų asmeninius duomenis, pateikiamus atliekant pirkimą – mokėjimo kortelių ir prisijungimo duomenis, adresus ir kitą asmeninę informaciją. Ar šis sertifikatas yra įdiegtas, galima pastebėti paprastai – tiesiog interneto naršyklės adreso juostelėje registruojantis pirkimui turėtų atsirasti mažos spynelės ikona. Taip pat apie šį sertifikatą galima sužinoti ir pažvelgus į internetinės svetainės adresą, kuris turėtų prasidėti su „https“.

Be to, svarbu ir tai, ar pavedimai už prekes priimami ne per tiesioginę nuorodą į e. bankininkystę, o nurodoma padaryti įprastą bankinį pavedimą. Pastarasis yra kur kas mažiau saugus būdas sumokėti už prekes, nors tai nebūtinai reiškia, kad norima apgauti.

„Jei visi šie patarimai visgi nepadėtų, nuo galimų blogų pasekmių galima apsisaugoti mokant kreditine kortele. Tuomet pirkinių draudimas pradeda galioti iškart po to, kai atsiskaitoma už prekę. Be to, pasirinkus apmokėjimą jau gavus užsisakytas prekes, prekių draudimas taip pat galioja visą laiką. Tačiau dėl šio draudimo sąlygų visų pirma reikėtų pasikonsultuoti su savo banku“, – pataria G. Bilevičius.