Penktadienį Gargždų muzikos mokyklos salėje vyko Savivaldybės organizuotas susitikimas su gyventojais dėl Gargžduose planuojamų sporto komplekso statybų. Sausakimšoje salėje valdžios atstovams teko atsakyti į klausimus, kodėl daugiafunkcį sporto centrą planuojama statyti ne S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, bet teritorijoje prie Gargždų miesto stadiono.

Per didelė našta

Anot valdžios atstovų, žengus pirmuosius realius žingsnius link daugiafunkcio sporto centro atsiradimo, viešumoje pasirodė daug įvairios informacijos, tad siekiant paaiškinti realią situaciją, buvo organizuotas toks susitikimas. Pasak mero Broniaus Markausko, susitikimu nesiekta pakeisti žmonių nuomonės, tačiau ketinta dar kartą padiskutuoti, išsakyti argumentus.

Anot rajono vadovo, pagrindinis motyvas, kodėl buvo sustabdytas konkursas, ieškant investuotojo projektui S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – finansinis.

„Niekam ne naujiena, kad dar rinkimų laikotarpiu ne kartą kalbėjome, kad statyti išpūstą ir brangų projektą Savivaldybei būtų per didelė našta. Buvo ieškoma investuotojų, tačiau jų neatsirado. Tiesa, kelios rimtos kompanijos domėjosi, tačiau, kai išgirdo, kad jiems reikės ne tik pastatyti, bet ir organizuoti centro veiklą, o be to dar ir uždirbti 700 tūkst. Eur per metus – susidomėjimo nebeliko“, – kalbėjo B. Markauskas.

Pasak mero, pastarasis projektas, kurio kaina siekia per 20 mln. Eur., kasmet rajonui būtų galėjęs atsieiti net iki 2 mln. Eur. Tokią sumą mokėti tektų 25-erius metus.

Be to, meras pažymėjo, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje reikėtų daugiau investuoti į infrastruktūrą. Inžineriniams tinklams, parkavimo aikštelei bei apželdinimui papildomai tektų pakloti kone 4 mln. Eur, kai tuo tarpu teritorijoje šalia stadiono prireiktų 1 mln. Eur.

Anot rajono vadovo, pagrindinis motyvas, kodėl buvo sustabdytas konkursas, ieškant investuotojo projektui S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje – finansinis. Savivaldybės nuotr.

Apimtų gretimų teritorijų sutvarkymą

Tuo tarpu Tarybos narys, opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas pažymėjo, jog meras perdeda, o minėti skaičiai – išpūsti.

„Kas metus Savivaldybei būtų reikėję atiduoti iki 1,3 mln. eurų ir nė cento daugiau, – kalbėjo S. Karbauskas. – Privatūs investuotojai puikiai žino, kas yra viešos ir privačios partnerystės principai, jie žinojo, jog centrą reiktų ne tik pastatyti, bet ir jį administruoti. Tik kita problema – koks verslininkas imtųsi šio projekto, jei jau buvo pasklidusios žinios, jog planuojamas kitas?“

Visuomenei būsimo daugiafunkcio sporto centro viziją teritorijoje prie stadiono pristatęs Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius pažymėjo, jog ši vieta – itin svarbi miesto dalis. Anot specialisto, čia pastatytas daugiafunkcis sporto centras kompleksiškai apimtų gretimų teritorijų sutvarkymą.

„Jau dešimtmetį dirbu Savivaldybėje. Per šį laikotarpį parengėme keletą projektų, tačiau iki šiol jie nebuvo įgyvendinti. Tarp jų – ir Kvietinių gatvės bei su ja besiribojančių viešųjų erdvių ar parko sutvarkymo projektai. Pastačius sporto kompleksą šioje teritorijoje, sutvarkytume ir minėtas erdves“, – kalbėjo G. Kasperavičius.

Pasak specialisto, daugiafunkcio centro architektūra galėtų atkartoti gamtos elementus. Medžio imitacinis fasadas bei žalias stiklas integruotų pastatą į čia vyraujančią gamtinę aplinką. G. Kasperavičius nuramino ir visus besibaiminančius dėl čia žaliuojančių medžių. Anot architekto, sporto kompleksas atsirastų ant iškilusios atviros teritorijos, tad nieko kirsti neprireiktų.

Sulaukė nemažai klausimų

„Dar 2010 metais Gargždų miesto bendruomenė kartu su Savivaldybe parengė Gargždų miesto parko galimybių studiją. Buvo atliktas nemažas darbas, apklausta daugybė asmenų, kol galiausiai išgryninti visi lūkesčiai, kurių pageidaujama vystant šią, miesto parko dalį. Vienas iš tokių – parko perimetrą formuojantis daugiafunkcis sporto centras, kuris galėtų prisidėti ir prie rekreacinio potencialo skatinimo. Šiai studijai 2011 metų kovo mėnesį pritarė ir rajono Taryba“, – teigė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas.

Pristatymo metu specialistas pateikė kelis Vokietijos bei Lietuvos miestų pavyzdžius. Anot jo, Gargždai miestą galėtų vystyti panašiai, kaip tą daro Telšiai.

Susitikimo metu tiek G. Kasperavičius, tiek meras sulaukė nemažai klausimų. Domėtasi, į kurią pusę numatyta miesto plėtra. Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo, nepaisant to, kad rajonas plečiasi pakankamai sparčiai visomis kryptimis, svarbios ne tik naujos statybos, bet ir būtina tvarkyti jau esamas erdves.

„Nauja plėtra yra džiuginantis reiškinys tada, kai turime viešųjų finansų valdyti infrastruktūrą. Šiandien mes neturime pakankamai vietos, kur pastatyti automobilius, esame privesti vaikščioti kone gatvėmis, kur važiuoja automobiliai“, – kalbėjo G. Kasperavičius.

Būsimo daugiafunkcio sporto centro viziją teritorijoje prie stadiono pristatęs Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius atsakė ir į gyventojų klausimus. Savivaldybės nuotr.

Ragino nesidangstyti

Gyventojai atkreipė dėmesį, kad į šalia stadiono pastatytą sporto kompleksą būtų sunku atvažiuoti vaikams, o valdžios žadėta pavėžėjimo paslauga, anot jų, sudarytų tik papildomas išlaidas iš biudžeto. Be to, šioje miesto dalyje suintensyvėjus eismui būtų sunku užtikrinti saugumą gatvėse, kur nėra įrengta net elementariausių šaligatvių. Taip pat sulaukta nemažai pasipiktinimo ir dėl parkavimosi vietų. Anot dalyvavusių susitikime, jau dabar stadione vykstant varžyboms, trūksta vietų automobiliams pastatyti.

Domėtasi, ar tokio pačio projekto, kokį ketinama įgyvendinti teritorijoje prie parko, nebūtų galima pastatyti S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Žmonėms sukėlė įtarimų, kad sklypas, esantis S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, gali būti jau kažkam pažadėtas, gyventojai valdžios atstovus ragino nesidangstyti ir įvardinti, kas pretenduoja į šį žemės plotą. Meras B. Markauskas kelis kartus garantavo, kad šiuo metu sklypas yra laisvas ir niekas toje vietoje kol kas statyti nieko neketina, tačiau ateityje, anot rajono vadovo, čia gali atsirasti bet kokie kiti komerciniai objektai.

Taip pat raginta atkreipti dėmesį į Palangos ir Kretingos pavyzdžius, nekartoti tokių pačių klaidų.