Lietuvos informacinę erdvę stebintys kariuomenės ekspertai atkreipia dėmesį į vis didėjantį dezinformacijos srautą, susijusį su koronaviruso valdymu. Specialistai ragina gyventojus išlikti budrius ir ypač kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose piktavalių skleidžiamas konspiracines teorijas.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo, vyr. leitenanto Mažvydo Kunevičiaus teigimu, galime pasidžiaugti, kad Lietuva pasaulio kontekste gerai tvarkosi su koronaviruso keliamais iššūkiais, tačiau nerimą kelia socialiniuose tinkluose sklindanti informacija.

„Socialiniuose tinkluose ir kai kuriuose prieštaringai vertinamuose portaluose pastebime vis labiau plintančią dezinformaciją, misinformaciją ir konspiracines teorijas“, – sako M. Kunevičius, Lietuvos kariuomenės atstovas Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių situacijų operacijų centre, kuruojantis dezinformacijos valdymo klausimus.

Jo teigimu, nuo vasario pradžios iki dabar Lietuvoje fiksuoti 1 036 klaidinančios informacijos atvejai, kuriais siekta diskredituoti ir apsunkinti Lietuvoje priimamus sprendimus, susijusius su koronaviruso valdymu.

Piktavaliai dažniausiai siekia įvairių tikslų – skaldyti visuomenę, didinti atskirtį tarp piliečių ir valstybės, skleisti tautinę ir rasinę neapykantą, stigmatizuoti sergančiuosius ir senyvo amžiaus bei rizikos grupėse esančius žmones.

Anot karininko, pagrindinis tokių informacinių atakų tikslas – didinti nepasitikėjimą valdžia bei kvestionuoti Lietuvos narystės ES ir NATO teikiamus privalumus.

Vyr. leitenantas M. Kunevičius nurodo, kad nuo karantino pradžios klaidinančios informacijos bei konspiracinių teorijų skleidimui dažniausiai naudojami „Youtube“, „Facebook“, „VKontakte“, „Reddit“, „Twitter“ socialiniai tinklai, taip pat pasitelkiami prieštaringai vertinami naujienų portalai, internetiniai blogai.

Kartais piktavaliai informacines atakas rengia sukurdami elektroninius laiškus, kuriuose prisistato aukštais pareigūnais, ir juos siunčia įvairioms šalies institucijoms, žiniasklaidos priemonėms.

Pasak Ekstremalių situacijų operacijų centre dirbančio karininko, skleidžiant dezinformaciją dažniausiai skatinama nesilaikyti Lietuvoje taikomų karantino reikalavimų, nedėvėti kaukių, protestuoti prieš karantino sąlygas, kurios neva pažeidžia žmogaus teises.

Vyr. leitenanto M. Kunevičiaus teigimu, socialiniuose tinkluose dažnai raginama nesitirti dėl galimos koronaviruso infekcijos, nesilaikyti saviizoliacijos, vengti dezinfekuoti rankas, gąsdinant galimomis sveikatos problemomis.

Itin aktyviai skleidžiama dezinformacija, kad koronaviruso krizės iš tikrųjų nėra ir viskas daroma norint kontroliuoti žmones – esą ligoninės iš tikrųjų yra tuščios, o medikai verčiami klastoti informaciją. Tai tik maža dalis aktyviai skleidžiamos melagingos informacijos.

Būtent todėl Lietuvos gyventojai raginami kritiškai vertinti socialiniuose tinkluose randamą informaciją. Norint pasitikrinti naujausią statistiką, žmonės kviečiami rinktis oficialias valstybės institucijų svetaines, nenaudoti vieno šaltinio norimai informacijai gauti, nepasiduoti emocijoms perskaičius skambias antraštes portaluose.

Gyventojai kviečiami patikrinti prieštaringai skambančią informaciją bent trijuose skirtinguose šaltiniuose, o gaunamos informacijos įvertinimui skirti ne mažesnį dėmesį nei skiriame sveikatai.