Naujausiame FNTT užsakymu atliktame Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime paskelbti labiausiai pažeidžiami verslo sektoriai, kuriems kyla didžiausia įtraukimo į pinigų plovimą ir teroristų finansavimą grėsmė. Aukščiausiu rizikos balu įvertinti virtualiosios valiutos keityklų operatorių, advokatų, prekybos atsiskaitant grynaisiais pinigais ir prekybos nekilnojamuoju turtu sektoriai.

Ne rečiau kaip kas ketverius metus atnaujinamas nacionalinis rizikos vertinimas identifikuoja grėsmes įvairiuose sektoriuose, juose nustato pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mastą. Atliekant rizikos vertinimą, analizuojama susijusi grėsmė ir pažeidžiamumas, kurie vertinami balais nuo 1 iki 4 (nuo labai žemos iki labai aukštos rizikos). Rizikos dydį lemia grėsmės ir pažeidžiamumo derinys.

Vienas iš aukščiausiu balu įvertintų sektorių – virtualios valiutos keityklų operatoriai, kuriems rizika kyla dėl greito pinigų pervedimo į skirtingas šalis, garantuoto pervedimų anonimiškumo. Paslaugas teikiantys operatoriai dažnai taiko nevienodas pinigų plovimo kontrolės priemones – tuo bandoma pasinaudoti įteisinant nusikalstamu būdu įgytas lėšas.

Vieni dažnesnių veikimo scenarijų – naudojantis operatorių paslaugomis bandoma pervesti nelegalias lėšas ar anonimiškai įsigyti įvairių prekių. Pasitaiko, kad nusikaltėliai, naudodamiesi nelegaliai gautais pinigais, patys steigia virtualios valiutos keityklas. Taip pat pastebima, kad virtualią valiutą bandoma išgryninti arba mokėjimus atlikti naudojantis kriptovaliutų mokėjimo kortelėmis.

Viena iš didžiausių sektoriaus grėsmių yra aukštas anonimiškumo lygis, kuris atsiranda naudojant nepatikimas tapatybės nustatymo technologijas arba jų apskritai nenaudojant, ir greitas pinigų pervedimas – tai ypač palanku nusikaltėliams. Virtualios valiutos keityklų operatoriai dažnai būna įsteigti užsienio valstybėse, todėl jų klientus sunku atsekti, o sektorius tampa pažeidžiamas ir patrauklus pinigų plovimui.

Prekyba atsiskaitant grynaisiais pinigais laikoma vienu iš lengviausių būdų paslėpti nusikalstamu būdu įgytas pajamas, kuriam nereikia specialių žinių, o sandoriai atliekami ypač greitai. Dažniausiai pasitaikantys scenarijai – įsigyjamas vertingas kilnojamas turtas ar transporto priemonės, steigiami verslai, kuriuose dominuoja grynieji. Teroristinės grupuotės veikia panašiai – siekiama išplauti pinigus ir parduoti didelės vertės prekes, o gautas lėšas panaudoti savo veiklos finansavimui.

Vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais pinigais, įgytais nusikalstamu būdu. Toks veikimo modelis taip pat išlieka patrauklus, nes nereikalauja nuodugnaus sektoriaus išmanymo.

Advokatų paslaugos taip pat priskiriamos prie aukščiausią rizikos balą gavusių verslo sektorių, kadangi advokatai sugebėtų taikyti įvairialypius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo scenarijus. Didžiausią grėsmę kelia nusikalsti linkusių advokatų nacionalinės ir tarptautinės teisės bei mokestinės aplinkos išmanymas ir šių žinių naudojimas bendradarbiaujant su nusikaltėliais, kuriant pinigų plovimo schemas, tam tikslui steigiant įmones ar nuosavybės grandines skirtingose šalyse, slepiant naudos gavėjus.

Šiemet pristatyta jau antroji nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaita. Rizikos vertinimas, kurį koordinavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, truko ilgiau nei metus. Šiam tikslui į pagalbą buvo pasitelkti nepriklausomi UAB „Deloitte Lietuva“ ir užsienio ekspertai, turintys didelę rizikos vertinimo patirtį. Patį procesą kontroliavo Darbo grupė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos veiklai koordinuoti, sudaryta Ministro Pirmininko potvarkiu.

Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas atliktas vykdant privalomus reikalavimus tarptautinės Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, kuri yra globali privalomų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartų formuotoja. Taip pat remtasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką Europos Sąjungos vidaus rinkai, įvertinimo metodologija, derinant kokybinę ir kiekybinę informaciją bei ekspertų įžvalgas.