Per pirmąjį šių metų pusmetį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdyba jau gavo per 14,4 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius iš finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų bei užsienio finansinės žvalgybos padalinių. Tai 15 kartų daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

FNTT ekspertai pastebi, kad pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičiaus augimui didžiausią įtaką turėjo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus plėtra. Ypač didelę įtaką pranešimų skaičiui turėjo tai, kad į Lietuvos rinką atėjo nauji finansų rinkos dalyviai, kurių gautų pranešimų skaičius sudarė daugiau kaip 90 proc. visų per šių metų pirmąjį pusmetį gautų pranešimų.

„Šiais metais pranešimų apie įtartinas operacijas ar sandorius skaičius išaugo 15 kartų, lyginant su praėjusiais metais. Tai įvyko ir dėl nuolat besiplečiančio fintech sektoriaus. Jau anksčiau sakėme, kad kartu su viso fintech sektoriaus plėtra didės ir pinigų plovimo rizikos. Joms suvaldyti reikia žmogiškųjų išteklių ir investicijų į išmaniąsias technologijas bei dirbtinio intelekto sprendimus, kurie pajėgtų kokybiškai apdoroti tokį kiekį pranešimų apie įtartinas operacijas. Negalime rizikuoti saugumo sąskaita“, – sako FNTT direktorius Antoni Mikulskis.

Sustabdyta dvigubai daugiau pinigų

Ryškėja tendencija, kad dauguma pranešimų susiję su įvairiais sukčiavimo atvejais, kai bandoma atsidaryti sąskaitas pasinaudojus suklastotais dokumentais, organizuojamas investicinis sukčiavimas per prekybos platformas ir kt. Tokia pat augimo tendencija stebima ir tarp įmonių, teikiančių grynųjų pinigų perlaidų paslaugas, iš jų pranešimų gaunama perpus daugiau, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu.

Pasak A. Mikulskio, Lietuvoje kuriasi naujos fintech kompanijos, o jau veikiančių įmonių klientų ratas nuolat plečiasi. Kartu didėja ir pinigų srautai, todėl galimų rizikų potencialas gerokai išaugo.

Per šešis šių metų mėnesius, vadovaujantis finansų įstaigų pateiktais pranešimais apie įtartinas operacijas, jau sustabdyta per 27 mln. eurų. Tai yra dvigubai daugiau nei per praėjusių metų pirmus šešis mėnesius, per kuriuos buvo sustabdyta daugiau nei 12 mln. eurų. Kaip ir pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičiaus augimo atveju, taip ir šiuo, įtakos turėjo elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus plėtra. Prašymų stabdyti pinigines operacijas iš Lietuvos ir užsienio teisėsaugos institucijų FNTT iki šiol gavo dvigubai daugiau nei pernai. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo sustabdyta beveik 4,8 mln. eurų, pernai tuo pačiu metu – beveik 3,2 mln. eurų.

Pastaruoju metu pradėjo daugėti investicinio sukčiavimo atvejų, ši tendencija atsispindi ir FNTT statistikoje. Atlikus pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas analizę, per pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, Lietuvos policijai tolesniam tyrimui perduotų medžiagų skaičius paaugo 2,5 karto ir siekė 113 atvejų. Dažniausiai buvo perduota informacija, susijusi su telefoniniu (investiciniu) ar kito tipo sukčiavimu. Iš viso tolesniam tyrimui kitoms teisėsaugos ar priežiūros institucijoms perduotos 224 medžiagos, pernai per 6 mėnesius buvo perduotos 164 medžiagos.

Šių metų balandžio mėnesį FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyboje buvo įsteigtas naujasis Priežiūros skyrius, kurio pagrindinė funkcija – prižiūrėti, kaip finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai įgyvendina pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. Šio skyriaus specialistų atliekami patikrinimai užtikrins, kad įpareigotieji subjektai turėtų klientų stebėsenos mechanizmus, tinkamai praneštų FNTT apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius ir stambius klientų atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Be to, Priežiūros skyrius atliks strategines sektorines analizes, kurios atskleis analizuojamų sričių rizikas.