Tesint klaipėdiečiams duotą pažadą į Vyriausybės liepos 1 d. nutarimo projektą įtrauktas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pastabas pakoreguotas dokumentas dėl geležinkelio mazgo plėtros. Pasak projekto, bus analizuojamos ne tik Klaipėdos miesto, bet ir rajono teritorijos, įskaitant Kopūstų kaimą.

„Svarstomas labai svarbus Klaipėdai klausimas, nes jis yra susijęs su geležinkelio stoties iškėlimu iš centrinės miesto dalies, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. – Tačiau kad ir kiek svarbus yra šis klausimas, jis negali būti sprendžiamas Girulių miško sąskaita. Pritardami situacijos analizei Vyriausybei ne kartą siūlėme žvelgti plačiau – ir už miesto ribų, į Kopūstų kaimo laukus. Regis, pagaliau į tai atsižvelgta. Tačiau tai – tik didelio kelio pradžia: technokratams nelengva įrodyti, kad planuoti kelynus iškertant miškus nėra paprasčiau ir pigiau. Tačiau bendromis klaipėdiečių ir visų geros valios žmonių pastangomis mes pasieksime bendrą tikslą: ir stotis bus iškelta, ir miškas išsaugotas.“

Trečiadienį, liepos 1 d., Vyriausybė dar kartą spręs, ar pritarti nutarimo projektui „Dėl transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo pradžios“, kuriuo iš dalies keičiamas ankstesnis Vyriausybės nutarimas, priimtas š. m. birželio 22 d. Dokumentuose kalbama apie galimas Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros alternatyvas. Tačiau dabar nutarimo projekte dėl valstybinės svarbos projekto transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo yra nurodyta kita teritorija – ruožas nuo Kopūstų km., Klaipėdos rajone pro Pauosčio kelyną Giruliuose iki geležinkelio viaduko virš Liepų g., Klaipėdoje ir ruože nuo Rimkų geležinkelio stoties pro „Draugystės“ geležinkelio stotį iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribos. To Susiekimo ministerijos prašė uostamiesčio savivaldybė – numatyti ir kitas teritorijas, kur galėtų vykti geležinkelio mazgo plėtra.

Pagal ankstesnį sprendimą traukinių manevravimo ir stovėjimo aikštelę siūlyta įrengti Giruliuose. Didelį rezonansą visuomenėje sukėlęs klausimas dėl geležinkelio mazgo išplėtimo Giruliuose palietė jautrią vietos bendruomenei ir kitų šalies vietovių gyventojams temą – vertingo Girulių miško perspektyvą. Vystant geležinkelio mazgo infrastruktūros plėtros planus tektų iškirsti nuo 30 iki 50 hektarų Girulių miško, šiuo metu iš dviejų pusių supančio esamą geležinkelio kelyną ir tapusio natūralia terpe, iš dalies sugeriančia traukinių keliamą triukšmą ir nemalonius naftos produktų kvapus. Planus sunaikinti Girulių mišką – mėgstamą klaipėdiečių ir poilsiautojų pasivaikščiojimų vietą pasmerkė vietos politikai ir kai kurie Seimo nariai.

Klaipėdos miesto savivaldybė, pareiškusi, jog Girulių miškas ne vieta geležinkeliui, Susisiekimo ministeriją ragino išanalizuoti ir kitas galimybes, kur būtų galima plėsti geležinkelio mazgą.

Miestas visada deklaravo, kad IX B transporto koridoriaus klausimą reikia spręsti kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą. Ir ne kertant medžius, o dedant pastangas juos išsaugoti.

Už miško išsaugojimą vienbalsiai pasisako ir miesto Tarybos nariai. Praėjusią savaitę jie pasirašė mero Vytauto Grubliausko inicijuotą memorandumą. Jame išreiškiamas nepritarimas bet kokiems geležinkelio plėtros projektams, kuriuose planuojamas Girulių miško kirtimas.