Likus lygiai mėnesiui iki gegužės 12 d. vyksiančio referendumo dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo, visu pajėgumu įsibėgėja visuomenės informavimo kampanija „Suapvalinkime Lietuvą“, kuri kviečia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva.

„Kiekvieno balsas referendume dėl pilietybės išsaugojimo gali būti lemiamas. Pasitelkdami suapvalinimo metaforą, siekiame vaizdžiai perteikti klausimą, ar norime daugiau ar mažiau Lietuvos piliečių, didesnių ar mažesnių demografinių rodiklių, stipresnių ar silpnesnių ryšių su lietuviais, pasklidusias po visą Žemės rutulį. Kartu šiuo suapvalinimo veiksmu kviečiame pagaliau išspręsti šį aštriais kampais pasižyminti klausimą, neduodantį visuomenei ramybės, t. y. raginame visus referendumo būdu susitarti“, – komentuodamas kampanijos idėją sako Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento vadovas Marius Gurskas. 

Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos (ES) valstybių narių, kurios neleidžia išsaugoti pilietybės (22 iš 27 ES valstybių narių tai leidžia). 

Referendumo metu visi kartu turėsime atsakyti į klausimą, ar LR piliečiai galėtų išlaikyti jau gimimu įgytą LR pilietybę, jeigu jie įgytų ir kitos Lietuvai draugiškos valstybės (valstybės, priklausančios NATO, ES, EBPO ir EEE organizacijoms) pilietybę.

2023 m. gruodžio mėn. atliktos sociologinės apklausos duomenimis, 3 iš 4 (arba 76 proc.) respondentų teigė, kad  yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą LR pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę, o 60 proc. apklaustųjų išreiškė ketinimą dalyvauti referendume.

2023 m. spalio–lapkričio mėn. pirmajame visuomenės informavimo kampanijos etape tradiciniais ir skaitmeniniais komunikacijos kanalais buvo informuojama apie artėjantį referendumą ir jo reikšmę.

Antrasis visuomenės informavimo etapas prasidėjo 2024 m. kovo pabaigoje ir tęsis iki gegužės 12 d. Visuomenės informavimui naudojamos plataus spektro priemonės: televizijos kanalai, radijo stotys, portalai, spauda, socialiniai tinklai, regioninė ir vietos televizija bei laikraščiai, lauko reklama. Aktyviai įsitraukė savivaldybės, seniūnijos, ministerijos, nevyriausybinės ir verslo organizacijos (IKI, MAXIMA), Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Užimtumo tarnyba, AB Lietuvos oro uostai, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir kt.

Referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei jame dalyvautų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių (gyvenančių Lietuvoje ir užsienyje). Sprendimas būtų laikomas priimtu, jeigu referendumas įvyktų ir už teikiamą klausimą balsuotų daugiau nei pusė referendume dalyvaujančių asmenų, t. y. apie 1,2 mln. rinkėjų balsuotų už.

Daugiau informacijos apie referendumą galima rasti www.referendumas2024.lt.