Savaitgalį praūžė 767-asis Gargždų miesto gimtadienis, kuris šiemet dėl pasaulį užklupusios pandemijos iš birželio mėnesio buvo perkeltas į rugpjūtį ir sujungtas su Cepelinų virimo čempionatu bei „Gargždo“ festivaliu. Šventinių renginių, siūlytų įvairiam skoniui, nesugadino nei šeštadienio pavakarę prapliupęs lietus.

Šventė – visame mieste

Gimtadienio renginiai startavo dar penktadienio rytą, kuomet aštuoniolikos metrų aukštyje suplevėsavo Gargždų miesto vėliava, į „Ryterna modul Mototourism rally 2020“ ralį išlydėta 10 Klaipėdos rajonui atstovaujančių komandų.

Šeštadienį Minijos slėnyje į tradicinę mugę rinkosi prekybininkai, kilo palapinės, kuriose įsikūrė cepelinų virėjų komandos. Mieste riaumojo galingi automobiliai – surengta paroda, „dragas“ bei „driftas“.

Popietę slėnyje pasirodė rajono mėgėjų meno kolektyvai: Gargždų kultūros centro (GKC) „Diksilendo“ grupė, Veiviržėnų kultūros centro vokalinis instrumentinis ansamblis „Razbaininkų šaika“, Vėžaičių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Melodija“, GKC šokių ir dainų ansamblis „Minija“, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Žvejytės“, GKC vokalo studija „River voices“, Kretingalės kultūros centro darbuotojai, tautinių šokių kolektyvas iš Klaipėdos „Vėtra“, Priekulės kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos „Bengeliai“ ir GKC buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“, Gargždų linijinių šokių kolektyvai „Gargždų kregždutės“ bei „Gargždė“ ir trečio amžiaus universiteto linijinių šokių grupė „Skinija“.

Renginio vedėjai Tadas Grabys ir Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė su Cepelinų virimo čempionato ir „Gargždo“ festivalio organizatoriumi Vaclovu Macijausku. S. Ulvikienės nuotr.

Cepelinų virimo čempionate – rekordinis dalyvių skaičius

Šiemet miesto gimtadienio metu organizuotas trečiasis Cepelinų virimo čempionatas, kuriame dalyvavo rekordinis komandų skaičius – 19. Dalyviai, turėję išvirti po 50 cepelinų, atvyko ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir Klaipėdos, Pagėgių savivaldybės.

Šiemet atvykusieji galėjo pasivaišinti ne tik tradiciniais cepelinais su mėsa, bet ir su varškės, lašišos, grybų, kanapių įdarais ar „durniukais“.

Lauko sąlygomis išvirtus cepelinus ragavo ir nugalėtojus rinko garbinga komisija – pirmininkas, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas Eugenijus Bunka, tautodailininkė, kulinarinio paveldo puoselėtoja, Klaipėdos rajono amatų centro vadovė, bibliotekininkė Valė Krauleidienė, Europos sunkiosios atletikos čempionas, televizijos laidų vedėjas, kavinių grupės „Vyšnia“ įkūrėjas Ramūnas Vyšniauskas, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ reklamos skyriaus vedėja Violeta Tamošauskienė ir etnokultūros puoselėtojas, tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionato sumanytojas Jonas Kavaliauskas.

Nugalėtojų titulas ir prizas – puodas – šiemet atiteko Kiškėnų kaimo bendruomenei. Antrąja vieta džiaugėsi „Laisvi ir teisingi“, trečiąja – „Blezdinga“. Antrojo čempionato nugalėtojai – Jungtinės cepelinų pajėgos – šiemet liko tik devintoje vietoje.

Čempionate, organizuotame visuomeninės organizacijos „Bendrai visi“, taip pat dalyvavo „Paupiai“, „Bebrai“, „Vlantanos mitų griovėjai“, „Girininkai“, „Judrėnų krūmelis“, „Cėcė“, „Daukšaičių pušynėlis“, „Sesių trio“, „Birbinčiai“, Gargždų miesto bendruomenė, „Pagėgiai“, „Kvietinių kleckai“, „Raktas“, „Plikių la cepelin“, „Amam bistro“.

„Labai šaunu, kad tiek komandų susirinko, buvo net trys komandos ne iš mūsų rajono, vadinasi mūsų pretenzija į Lietuvos čempionatą pradeda vystytis“, – kalbėjo Cepelinų čempionato organizatorius Vaclovas Macijauskas, paatviravęs, kad šventėje pats skanavo Birbinčių komandos pagamintų cepelinų su morkomis, lašiša bei varške.

Nelaužant tradicijų, be eilės cepelinais vaišinti socialiai remtini vaikai, kurie taip pat turėjo galimybę pasirinkti ir vieną nemokamą pramogą šventės metu.

Cepelinų virimo čempionato apdovanojimai. S. Ulvikienės nuotr.

Gimtadienyje – ir socialinės akcijos

Minijos slėnyje netrūko ir gerumo iniciatyvų. Gyventojai buvo kviečiami pasivaišinti neįgaliųjų profesionaliu kavos aparatu ruošta kava. Tai VšĮ „Revilita“ socialinė akcija „Kava iš mūsų rankų“.

Įstaigos vadovė Rekvita Bagdonienė pasakojo, kad akcijos tikslas dvejopas – parodyti, kad negalią turintys žmonės gali dirbti ir surinkti aukų įstaigai taip reikalingai keramikos krosnelei įsigyti. Tokios krosnelės kaina – apie 1 500 eurų. Akcijoje „Kava iš mūsų rankų“ sudalyvavo 12 negalią turinčių asmenų.

„Vertinu labai gerai, vieniems sunkiau, kitiems lengviau sekėsi, kavą neįgalieji ruošė padedami specialistės. Vieni per valandą išmoko taip, kad galėjo ir praktiškai savarankiškai pagaminti. Aišku, pavargo, nes tai pirmasis jų darbas: buvo ir didžiulis jaudulys, jautė atsakomybę“, – įspūdžiais dalinosi įstaigos vadovė.

Ji teigė, kad itin jaudinantis momentas buvo stebėti neįgaliųjų vaikų mamas, kurios su ašaromis akyse, pasitenkinimu stebėjo, kaip jų vaikai sugeba dirbti.

Rekvita Bagdonienė (kairėje) džiaugėsi pavykusia akcija „Kava iš mūsų rankų“. A. Rimkuvienės nuotr.

Visuomeninė organizacija „Bendrai visi“ sužinojusi, kad įstaigai reikalinga krosnelė, nutarė, kad jų rengtame Cepelinų virimo čempionate dalyvavusios komandos taip pat kvies aukoti, o pinigus skirs neįgaliųjų keramikos dirbiniams degti reikalingai krosniai įsigyti.

Kaip sakė R. Bagdonienė, iš viso buvo suaukota 1 408 Eur.

„Labai norėčiau padėkoti visiems, kurie pirko kavą, aukojo pinigėlius, nesitikėjome tokio dosnumo, taip pat dėkojame Kultūros centrui, visuomeninei organizacijai „Bendrai visi“ už akcijos palaikymą,“, – sakė R. Bagdonienė.

Dar vieną gražią iniciatyvą pavadinimu „Iš rankų – į rankas“ organizavo Gargždų knygynas. Šventės dalyviai dovanų galėjo išsirinkti patinkančią knygą iš gausaus asortimento. Šiai akcijai knygas sunešė ir padovanojo miestiečiai. Kaip pasakojo knygyno savininkė Ina Jurgulienė, daugelis priėjusiųjų vis klausdavo, kiek kainuoja viena ar kita knyga, negalėjo patikėti, kad tai gali būti dovana.

Anot I. Jurgulienės, „knygos-perliukai“ buvo išgraibstytos akimirksniu, gyventojai noriai ėmė vaikiškas, psichologines knygas, detektyvus. Knygas, kurios liko nepadovanotos, gyventojai galės rasti Gargždų knygyne planuojamoje atidaryti senų knygų krautuvėlėje.

Vertingesnes knygas gyventojai išgraibstė akimirskniu. A. Rimkuvienės nuotr.

Apdovanoti šimtukininkai

Klaipėdos rajono merą Bronių Markauską ir visus gargždiškius miesto gimtadienio proga sveikino ir tortą įteikė asociacijos „Klaipėdos regionas“ nariai – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis ir Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

„Gargždiškiai sugalvojo gerą tradiciją – įteikti tortą. Visai neseniai mes gavome tortą, dabar norime padovanoti ir jums, ne ką prastesnį, keptą ne kur kitur, o Gargžduose. Tegul po mažą gabalėlį šio pyrago nuoširdžiai nuo visos Klaipėdos tenka kiekvienam iš jūsų, kaip ir mūsų meilės, mūsų tikėjimo jumis“, – kalbėjo uostamiesčio vadovas.

Susirinkusiems žodį tarė ir Seimo narė Rasa Petrauskienė. Po svečių sveikinimų, pirmą kartą miesto šventės metu apdovanoti abiturientai, iš brandos egzaminų gavę šimtą balų. Tai, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės atstovų, bus nauja, kasmetė tradicija.

Į sceną atsiimti apdovanojimų šiemet lipo 17 jaunuolių – 4 šimtukus surinkę Eidenis Kasperavičius ir Lukas Rimkus, 2 šimtukus gavę Žanas Zabėlius ir Gytis Kalvis, bei po 1 šimtuką pelnę Gabrielė Čiunkaitė, Solveiga Danielkutė, Emilija Dapkevičiūtė, Herkus Eringis, Agnė Gečaitė, Andžėja Gedmintaitė, Džiugas Sutkevičius, Ula Valantinaitė, Arijus Zuzevičius, Ugnius Šlevinskis, Viltė Dargytė, Oskaras Daukintis ir Adomas Beliokas.

Į šventę atvykusiems abiturientams įteikti 400, 200 ir 100 eurų vertės dovanų čekiai.

Apdovanoti šimtukininkai. Klaipėdos r. sav. nuotr.

Vakarinėje dalyje – koncertas lietuje

Vakarėjant Minijos slėnyje susirinkusiuosius džiugino putų šou. Scenoje pasirodė projekto „Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyviai, Simonas Donskovas, pagrindiniu akcentu tapo atlikėjų GJan bei Donato Montvydo pasirodymai.

Nors vakare lijo lietus, ir žiūrovai galėjo šventės transliaciją stebėti tiesiogiai internetu, gausus būrys žmonių vakare patraukė gyvai stebėti šalies žvaigždžių koncerto.

Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė džiaugėsi pavykusia švente ir teigė, kad žiūrovai nepalankioms oro sąlygoms buvo pasiruošę – pasirūpino skėčiais, lietpalčiais.

„Organizatoriams nebuvo lengvos dienos, bet žmonėms, kiek teko girdėti, šventė patiko. Lietus įtakos šventei neturėjo, žmonių neišvaikė, kadangi buvo šiltas oras. O antrą dieną oro sąlygos buvo palankios“, – džiaugėsi Kultūros centro vadovė, pridūrusi, kad vis dar laukiama atgarsių ar pasiteisino idėja sujungti šventes.

Direktorė teigė, kad šventės organizatoriai dėjo visas pastangas, kad renginių metu būtų užtikrintas saugumas – nuolat priminta, kad reikia dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, 1 200 medicininių kaukių buvo paimta iš Savivaldybės ir išdalinta jų neturėjusiems žiūrovams. Tvarką atidžiai stebėjo ir policijos pareigūnai su visuomenės sveikatos specialistais.

„Šią savaitę sužinosime, ar policija pateiks kokių nors pretenzijų. Darėme viską, ką galėjome, bet daug kas ir nuo pačių žmonių sąmoningumo priklausė“, – kalbėjo V. Skuodienė.

Žiūrovai nepabūgo lietaus. S. Ulvikienės nuotr.

Sekmadienį – sportas ir konkūrai

Antrąją Gargždų miesto gimtadienio šventės dieną taip pat veikė mugė, vidurdienį Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje už miestą ir miestiečius laikytos šv. Mišios.

Pagrindiniu šios dienos akcentu tapo konkūrų varžybos ir sporto renginiai.

Minijos slėnyje vyko tradicinio 13-ojo Gargždo festivalio konkūrų varžybos Gargždų miesto taurei laimėti, kurios pakvietė pasigrožėti įspūdingais žirgais bei jojikų sportiniu meistriškumu, ir kiti sporto renginiai, kurių metu tarpusavyje varžėsi sportininkai bei pristatytos įvairios sporto šakos.

Gimtadienio akimirkos – Sandros Vaičienės ir Simos Ulvikienės nuotraukose: