Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda naujųjų mokslo metų išvakarėse pristatė šalies švietimo sistemos pokyčių viziją, orientuotą į kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui, socialinės atskirties mažinimą ir aukštojo mokslo stiprinimą.

„Pirmiausia norėčiau padėkoti visai švietimo bendruomenei: mokytojams, specialiesiems pedagogams, kitiems specialistams, bibliotekininkams, visiems, kurie dirba mokyklose ir prisideda prie to, kad mūsų vaikai mokyklose jaustųsi geriau, saugiau. Didelis ačiū už Jūsų darbą!“ – sakė šalies vadovas Rugsėjo 1-osios proga.

Prezidentas pabrėžė švietimą laikantis sėkmingos valstybės pagrindu, be kurio neįmanoma toliau kalbėti nei apie ateities ekonomiką, skaitmenizaciją ir naujas technologijas, nei apie socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę.

„Ankstyvąjį ugdymą galima lyginti su pamatu, vidurinę mokyklą – su sienomis, o aukštąjį mokslą – su stogu. Šiandien matome, kad pamatas pakrypęs, sienos sutrūkinėjusios, o atitinkamai ir stogas yra nesandarus, ir per jį skverbiasi vanduo. Šiandien visa mūsų švietimo sistema susiduria su problemomis dėl to, kad mes pačią ugdymo pradžią organizuojame neteisingai, ir dėl to sukuriame daug spragų“, – sakė Prezidentas.

Kalbėdamas apie švietimo sistemos pertvarkos gaires, šalies vadovas išskyrė tris pagrindinius prioritetus. Pirmasis jų – permainos ankstyvajame ugdyme, suteikiant lygaus starto galimybes kiekvienam šalies vaikui. Tam jau kitą savaitę bus pristatyta Prezidento ir socialinių partnerių teisėkūros iniciatyva, kuria siekiama vieneriais metais mažinti priešmokyklinio ir pradinio ugdymo amžiaus ribą, taip pat užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą visiems vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad kuo anksčiau vaikai gauna ikimokyklinį ugdymą, tuo geriau jie integruojasi į bendraamžių grupes, tuo imlesni jie yra žinioms, tuo geriau jiems sekasi ir vidurinėje mokykloje, ir po to mažiau spragų tenka lopyti vėlesniu laikotarpiu“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad itin opi problema Lietuvoje yra tai, kad daugelis socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų neturi galimybių visa apimtimi pasinaudoti ankstyvojo ugdymo galimybėmis, o maždaug trečdalis jų niekada nepasirodo ikimokyklinio ugdymo įstaigose, todėl priešmokyklinį ugdymą pradeda jau gerokai atsilikę nuo bendraamžių. Siekiant išvengti didelės šių vaikų socialinės atskirties vėlesniame gyvenime, jiems būtina suteikti lygaus starto galimybes.

Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į kokybiško įtraukiojo ugdymo, galinčio kiekvienam vaikui suteikti saugesnę, mažiau ribojančią ateitį, būtinybę. Pasak šalies vadovo, įtrauktis švietime turi prasidėti jau vaikų darželiuose ir būti tęsiama bendrojo ugdymo mokyklose. Tam būtina įdarbinti kuo daugiau švietimo pagalbos specialistų visose ugdymo įstaigose, taip pat užtikrinti visų mokyklų pastatų ir aplinkos pritaikymą vaikų su negalia poreikiams.

Neatsitiktinai antrasis švietimo sistemos pokyčių prioritetas, kurį kelia Prezidentas, – kokybiška mokykla, galinti kiekvienam mokiniui suteikti visą reikalingą mokymosi pagalbą. Jau dabar, siekiant kokybiško ugdymo, reikia dėmesio ir pagalbos pedagogams, todėl mokytojų rengimas ir dirbančių mokytojų kompetencijų tobulinimas yra svarbiausia užduotis.