Nuo šiol žuvų ištekliams padaryta žala bus apskaičiuojama pagal beveik du kartus padidintus įkainius. Tai nustato Aplinkos ministerijos pakeistas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas.

„Nutarėme sugriežtinti atsakomybę už neteisėtą žvejybą, nes kai kurie žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai buvo nepateisinamai maži, neindeksuoti daugelį metų. Kad ir toks pavyzdys. Nemuno vidurupyje sterlės įveisiamos pagal jų introdukcijai skirtą programą valstybės lėšomis, o brakonierius už kilogramą sugautų šių vertingų erškėtinių žuvų pagal nustatytą įkainį turėjo atlyginti tik 0,3 euro žalą“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Nors nuo 2013 m., kai buvo apribota verslinė žvejyba ir dešimteriopai padidinti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo įkainiai, Kauno mariose ir daugelyje ežerų žuvų padaugėjo, bet kai kurių iš jų – ūsorių, skersnukių, ungurių, salačių, plačiažnyplių vėžių – išteklių tebėra pernelyg mažai, vandens telkiniuose vis dar trūksta plėšriųjų žuvų.

Kaip numato pakeistoji žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka, visi baziniai įkainiai, kurie nekeisti nuo 2013-ųjų, yra proporcingai padidinti.

Pavyzdžiui, už neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį pažeidėjas turės sumokėti ne 580 eurų, bet 970 eurų. Sterlei ir vaivorykštiniam upėtakiui nustatyti tokie pat žalos atlyginimo įkainiai, kaip ir kitoms nevietinėms rūšims: baltajam amūrui, karpiui, plačiakakčiui – 100 eurų.

Pakeista ir ligšiolinė nuostata neskaičiuoti žalos už neteisėtai sugautas, bet paleistas žuvis. Nuo dabar teks atlyginti žalą už visas neteisėtai sužvejotas ir laikomas apribojant jų laisvą plaukiojimą žuvis ir vėžius nepriklausomai nuo jų gyvybingumo. Juk neteisėtai sugauti vėžiai, unguriai, net ir sudėti į tarą be vandens, išlieka gyvybingi, bet traumuojasi, patiria stresą. Dalis iš tinklelio paleistų žuvų, mokslinių tyrimų duomenimis, žūna po kelių dienų ar net savaičių.

Pakeistoji žuvų ištekliams padarytos žalos apskaičiavimo tvarka leis sumažinti nelegalios žvejybos apimtis, atgrasyti žvejus verslininkus ir mėgėjus nuo žvejybos taisyklių pažeidimų, paskatins įmones investuoti daugiau lėšų vandens telkiniams apsaugoti nuo taršos, hidroelektrinių savininkus – apsaugoti žuvis, kad nepatektų į turbinas, mažinti vandens lygio svyravimą.