Mano Gargždai



Respublikinėje kalbos tvarkytojų konferencijoje – apie nūdienos valstybinės kalbos poreikius

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Konferencijos dalyviai. D. Beliokaitės nuotr. Konferencijos dalyviai. D. Beliokaitės nuotr.

Rugsėjo 11 d. Drevernoje vyko respublikos kalbos tvarkytojų susitikimas-konferencija, į kurį susirinko didžioji dalis Lietuvos kalbos tvarkytojų. Konferencijos dalyvius pasveikino Administracijos direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šunokas.

 

Susirinkusiems iš visos respublikos kalbos kontrolės ir priežiūros specialistams buvo svarbu aptarti naujo (tikėtina, konstitucinio) Valstybinės kalbos įstatymo priėmimo, kalbos reformos ir su ja susijusių naujų teisės aktų rengimo, savivaldybių kalbos tvarkytojų statuso ir finansavimo reikalus.

Konferencija prasidėjo nuo lietuvių kalbos teisių įtvirtinimo Klaipėdos krašte ir Mažosios Lietuvos šviesuomenės indėlio padedant išsaugoti kalbą ir valstybę Didžiojoje Lietuvoje istorijos apžvalgos, ‒ Frydricho Šrėderio įkurta Priekulės spaustuvė, kurios veiklą tęsė Jurgis Traušys, Ernsto Vicherto, Hugo Šojaus darbai, pažadinę susidomėjimą lietuvių kalba ir tradicijomis kituose Europos kraštuose, pirmieji Johano Ferdinando Kelkio lietuviški reportažai ir istorinė poema „Lietuvininkai“, Viliaus Gaigalaičio pirmoji knyga apie Krsitijoną Donelaitį, Jono Birškaus kartu su bendraminčiais kova už lietuvių kalbos teises, Reisgių ir Mačkų šeimų indėlis į lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimą – visa tai svarbu prisiminti ir žinoti dabar, kai lietuvių tautos nemaža dalis emigracijoje, o kalba taip pat patiria tam tikrų naujų grėsmių.

Todėl konferencijoje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos padėkomis apdovanoti žmonės, kurie ir dabar suvokia kalbos reikšmę saugojant valstybingumą ir vienaip ar kitaip profesinėje ar visuomeninėje veikloje stengiasi tai perteikti daugeliui – ryškūs Klaipėdos rajono lietuvių kalbos puoselėtojai.

Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis sakė, kad žmonės, padedantys išlaikyti taisyklingą lietuvių kalbą, besirūpinantys jos turtų sklaidą šiuo metu ypač reikalingi. Padėkos ir atminimo dovanos įteiktos Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorei Virginai Asnauskienei – už Pamario lietuvininkų šnektos ir tradicijų gaivinimą ir sklaidą; lituanistei, „Bangos“ laikraščio tekstų autorei Daliai Daugėlienei – už stilingai atskleistas nūdienos visuomenės gyvenimo ir kalbos problemų sąsajas; J. Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojai, l. e. direktoriaus pareigas Dianai Ciparienei – už dėmesį kalbos aktualijoms ir problemoms, taisyklingos, raiškios ir vaizdingos kalbos puoselėjimą bibliotekos renginiuose; Dovilų etninės kultūros centro etnologui dr. Jonui Tilvikui – už Mažosios Lietuvos etnokultūrinio paveldo tyrimus, jų populiarinimą ir lietuvybės puoselėjimą per liaudies mediciną.

Apie kalbos tvarkybos ypatumus Europos šalyse pranešimą skaitė Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vadovė dr. Jurgita Jaroslavienė, valstybinės kalbos tvarkybos ir priežiūros raidą 1922–2022 m. apžvelgė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, o kalbos tvarkybos reformos kelius ir klystkelius ‒ Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka.

Dr. Jurgita Jaroslavienė pristatė Europos nacionalinių kalbos institucijų federaciją EFNIL (www.efnil.org), vienijančią 40 svarbiausių kalbos organizacijų ir nacionalinių kalbos institucijų atstovų iš įvairių Europos valstybių narių. Pagrindinės šios federacijos tiriamosios sritys susijusios su Europos kalbų įvairove (daugiausia oficialiųjų, valstybinių, kalbų), daugiakalbyste, teisiniu valstybinių kalbų reglamentavimu, kalbų politika ir planavimu, bendra kalbos būkle, skaitmeniniais kalbos ištekliais, kalbos technologijų pažanga, kalbų vartojimu žiniasklaidoje, švietimo ir kitose svarbiose viešojo gyvenimo srityse, kalbų mokymu, kalbos sklaida. Kaip rodo naujausi EFNIL tyrimų duomenys (2019 m.), kalbos teisiškai reglamentuojamos daugiau nei dvidešimtyje Europos valstybių, o reglamentavimo skirtumai priklauso nuo istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir tradicijų, nuo bendrinių kalbų susiformavimo ir kitų ypatumų.

Viena iš naujausių EFNIL iniciatyvų – 2020 m. pradžioje studentams paskelbtas tęstinis magistro darbų konkursas, apie kurį galima pasiskaityti ir lietuviškai Lietuvių kalbos instituto bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos svetainėse.

Studentai turi galimybę laimėti piniginį prizą (1 500 eurų) ir kitų dalykų už parašytą magistro darbą iš kalbos politikos, tvarkybos, kalbos mokymo strategijų, kalbos vartojimo daugiakalbėje aplinkoje, vertimo raštu ir žodžiu ir pan.

Pasak kalbininkės, daugelis Europos kalbų susiduria su panašiais kalbos vartosenos, rašymo kultūros pokyčiais, patiriamas kitų kalbų, dažniausiai anglų kalbos, poveikis.

Dr. Jurgita Jaroslavienė taip pat pristatė Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos išteklių, apimančių žodynų kartotekas, duomenų bazes, nuotolinį lietuvių kalbos mokymą ir mokomuosius lietuvių kalbos žaidimus, naujoves. Atsižvelgiant į šiandienius iššūkius ir lūkesčius, Lietuvių kalbos institute nuo 2018 m. vidurio susistemintų skaitmeninių kalbos išteklių sistema LKIIS (http://lkiis.lki.lt/) modernizuojama (truks iki 2021 m. pradžios). Modernizuotoji lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema vadinsis „Kalba“. Bandomosios eksploatacijos puslapio adresas https://ekalba.lt/public#/home/main (naujienos pažymėtos rodyklėmis kitoje skaidrėje). Tikrasis adresas bus https://ekalba.lki.lt.

Iš tiesų valstybinė kalba šiuo metu išgyvena ne pačias geriausias dienas. Vis labiau įsigalint anglų kalbai mokslo darbuose, skurstant lietuvių kalbai dėl anglų kalbos įtakos tarp jaunimo ir liberaliosios krypties lietuvių kalbos mokslininkams viešojoje erdvėje peršant nuomonę, kad galima rašyti ir kalbėti taisyklių beveik nepaisant, reikia stiprios atsvaros, – kad lietuvių kalba visgi yra mūsų valstybingumo (šalia valstybės teritorijos) svarbiausias dėmuo, tautos egzistencijos pamatas, pagaliau – tai mūsų išskirtinumo, savitumo ženklas. Europos Sąjunga nuo pat įsikūrimo pradžios visada pabrėžė valstybių ir tautų, ypač mažųjų, kultūros, tradicijų ir kalbų apsaugos svarbą, – todėl turime šią nuostatą iš naujo įvertinti ir užtikrinti naujais valstybės lygmens sprendimais.

Nors dar 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. nutarimu patvirtino išsamų Valstybinės kalbos politikos 2019–2022 metų gairių įgyvendinimo priemonių planą, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija taip pat pernai patvirtino ir Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą, tačiau svarbiausia kliūtis valstybinei lietuvių kalbai susigrąžinti tikrąjį prestižą – jau daugiau kaip dešimtmetį besitęsiantis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo priėmimo vilkinimas, kurio priežastis – nesusitarimas dėl keleto nelietuviškų abėcėlės raidžių su lenkų taurine mažuma. Tuo tarpu priimti naująjį įstatymą būtina – reikia įtvirtinti naujas nuostatas dėl viešųjų užrašų, taisyklingos valstybinės kalbos vartojimo elektroninėje erdvėje ir daugelio kitų dalykų.  

Kitaip turi būti organizuojama ir valstybinės kalbos kontrolė ir priežiūra, – tiek Valstybinė kalbos inspekcija, tiek savivaldybių kalbos tvarkytojai, taikydamiesi prie naujų sąlygų, turi ieškoti platesnio dialogo su visuomene, – ne kritikuoti ir bausti (nors ir taip baudžiama buvo labai retai), bet, ugdydami pasididžiavimą savo kalba, šviesti visuomenę, padėti suprasti, kad kalbos kultūra yra svarbi bendrosios kultūros dalis. Kaip tik todėl kalbos tvarkytojams svarbu dalyvauti ir Lietuvių kalbos draugijos veikloje,  apie tai diskutuota su konferencijoje dalyvavusiomis Lietuvių kalbos draugijos pirmininke Genovaite Kačiušiene ir sekretore Rita Urnėžiūte.

Aptarti itin svarbūs savivaldybių kalbos tvarkytojams finansavimo klausimai, – šiuo metu valstybės dotacija yra ženkliai mažesnė už savivaldybių indėlį, – planuojama šias proporcijas keisti, daugiau skiriant lėšų iš valstybės biudžeto, kad kalbos tvarkytojai, kaip savivaldybės specialistai, galėtų tinkamai rūpintis kalbos reikalais.

Konferencijos dalyviai Drevernoje dalyvavo Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro programoje „Žuvies kelias“, kuriai lėšų skyrė Klaipėdos rajono savivaldybė.      

 

D. Beliokaitės nuotraukos:

                                                                                                                  

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

 VEdid WWW   Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 393 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,