Net 40 proc. dirbančiųjų Lietuvos įmonėse teigia dalį savo darbo dienos skiriantys tam, kad padarytų jiems pagal pareigas nepriklausančius darbus. Kas penkto darbo laiką ėda perteklinis popierizmas. „Netiesioginiai darbai dažniausiai atima iki 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje darbo laiko“, pažymi specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai.

„Maži dirbančiųjų Lietuvoje atlyginimai ekonomistų neretai aiškinami ir nedideliu, palyginti su Vakarais, darbo našumu, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - kaip rodo mūsų surinkti duomenys, dėl žemo našumo kalta ne tik pastoviai linksniuojama inovacijų, naujausių technologijų stoka, bet ir kur kas proziškesni dalykai. Per valandą sukuriame mažiau nei, pavyzdžiui, vokietis ar danas dar ir dėl to, kad tiesioginį darbą dirbame tik dalį savo darbo laiko.“

Kas ketvirtas respondentas mano, kad nepagrindiniai darbai atima nuo dešimtadalio iki maždaug trečdalio darbo laiko. Dar 18 proc. teigia, kad viskuo, tik ne savo tiesioginėmis pareigomis, užsiima net iki pusės darbo dienos. Ir tik maždaug kas devintas aiškino antraeiliams užsiėmimams per dieną skiriantis mažiau 50 min.

7 proc. apklaustųjų skundėsi prarandantys darbo laiką dėl darbų trūkumo. Kiti, dalyvavę tyrime, pažymėjo, jog užsiima įvairiais su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiais dalykais. Daugiausia respondentų skundėsi, kad labiausiai jų darbo laiką „vagia“ bendradarbiai. Įvairius darbus už kolegą dirbti tenka 40 proc., o mokyti ar konsultuoti bendradarbius - 18 proc. respondentų.

„Viena iš to priežasčių - tai, kad Lietuvoje dauguma įmonių nedidukės. Todėl čia dirbantiesiems dažnai tenka pavaduoti kolegą ar užsiimti netikėtai atsiradusiais darbais, kurių nudirbti tiesiog nėra kam,“ - teigia cvmarket.lt atstovė. Daugiausiai mažų įmonių teikia paslaugas, todėl nenuostabu, kad ir laikas, kurį darbuotojai užsiima ne savo pagrindinėmis pareigomis – didžiausias. Per 40 proc. dirbančiųjų paslaugų sferoje atsakė, kad pašaliniams darbams jie skiria iki pusės savo darbo dienos.

Dar 20 proc. dirbančiųjų įmonėse skundžiasi, kad užuot dirbę savo tiesioginius darbus, jie pildo įvairias formas, ruošia ataskaitas ir pan. 15 proc. brangų darbo laiką gaišta įvairiuose pasitarimuose ir susirinkimuose.

Įdomu, kad daugiau moterų teigia dirbančios ne joms priklausančius darbus. Vyrai gi daugiau piktinasi per dideliu popierizmu, nors pernelyg dideliu posėdžiavimu labiau nepatenkintos vėl gi dailiosios lyties atstovės.