Sausio 28-osios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą padidinimo. Mokesčių kilimas – ženklus – iki 39 proc., tačiau vis tiek Klaipėdos rajono gyventojai už atliekų tvarkymą mokės vieni mažiausiai šalyje.

Tokį padidėjimą daugiausia lemia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) keliamas sąvartyno vadinamasis „vartų mokestis“. Savaitgalį šis sprendimas, o taip pat ir Administracijos vadovams skirtos 40 proc. priemokos prie atlyginimo, iššaukė gyventojų pasipiktinimo bangą socialiniuose tinkluose. Aktyviausi ryžosi protesto akcijoms prie Savivaldybės pastato: paliktas šiukšlių maišas su užrašu „Solidarizuojuosi ir atiduodu savo 40 proc.“, taip pat išrikiuoti sniego seniai su protesto šūkiais.

Kiek teks mokėti?

Daugiabučiuose namuose mieste gyvenantiems kaina, susumavus tiek kintamąjį, tiek pastovų rinkliavos dydžius, išaugs nuo 56,2 Eur iki 78,12 Eur metams (nuo 4,68 Eur iki 6,51 Eur/mėn.).

Daugiabučių namų gyventojams kaime įmoka kils nuo 44,6 iki 61,92 Eur metams (nuo 3,72 iki 5,16 Eur/mėn.).

Individualiuose namuose mieste gyvenantiems gyventojams už metus teks mokėti nebe 64,2 Eur, bet 89,16 Eur (nuo 5,35 iki 7,43 Eur/mėn.).

Individualiuose namuose kaime gyvenantiems už atliekų tvarkymą kaina kils nuo 43,6 iki 60,6 Eur metams (nuo 3,63 iki 5,05 Eur/mėn.).

Sodų paskirties objektuose rinkliava už atliekas kils šiek tiek mažiau – nuo 23 iki 30 Eur metams arba nuo 1,92 iki 2,5 Eur per mėnesį. Garažų paskirties objektuose mokestis kis nuo 8 iki 11,04 Eur metams.

Mokestis bus pradedamas skaičiuoti nuo vasario 1 d.

VšĮ „Gargždų švara“ inf.

Kas lemia tokį augimą?

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojai turės plačiau atverti pinigines – KRATC didinamas vadinamasis „vartų mokestis“. Nuo šių metų sausio 1-osios Klaipėdos rajono savivaldybė už įvežamų komunalinių atliekų į sąvartyną tvarkymą turės mokėti nebe 39,21 Eur už toną, tačiau 50,17 Eur už toną. Taigi, kaina kyla 10,96 Eur už toną arba 28 proc. „Vartų mokestis“ paskutinį kartą keistas buvo 2014 metais.

Pagrindinės priežastys, kodėl KRATC didina šį mokestį – žiedinės ekonomikos sprendimai, rūšiavimo infrastruktūros plėtra, didinami valstybinės taršos mokesčiai ir pasikeitę gyventojų rūšiavimo įpročiai.

Griežtėjant įstatyminei bazei ir augant reikalavimams vis daugiau atliekų perdirbti ir taip mažinti jų patekimą į sąvartynus, didėja ir jų tvarkymo sąnaudos.

Pavyzdžiui, įsigaliojus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo mokestis už aplinkos teršimą nuo sąvartyne pašalinto atliekų kiekio. 2021 metais šis mokestis didės nuo 5 iki 10 Eur už toną.

KRATC nurodo, kad įtaką „vartų mokesčio“ didėjimui daro ir jų investicijos į infrastruktūrą, tai reikalauja daugiau sąnaudų – 2015 m. buvo pastatyta mechaninio atliekų apdorojimo gamykla, o 2020 m. birželį pradėjo veikti didžiųjų atliekų (baldų) apdorojimo aikštelė.

KRATC pažymi, kad didelę įtaką „vartų mokesčio“ didėjimui daro ir tai, kad Klaipėdos regione kasmet mažėja surenkamų atliekų kiekis, nuo 2014 metų sumažėjo apie 9 000 tonų per metus. Esą nors atliekų kiekis ir mažėja, tačiau tenka aptarnauti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios atliekų kiekiai ženkliai didėja.

Anot KRATC, Klaipėdos regiono savivaldybių „vartų mokesčiai“ yra vieni mažiausių šalyje, pavyzdžiui, Vilniaus apskrities savivaldybės moka 69,11 Eur/t, o Kauno savivaldybės – 76 Eur/t.

Tiesa, dėl mokesčio už aplinkos teršimą tarifo kilimo, prognozuojama, kad „vartų mokestis“ ir ateityje tik didės. Kitąmet Klaipėdos rajonas turėtų mokėti 55,17 Eur/t, 2023-aisiais – 60,17 Eur/t, o 2024 m. – 65,17 Eur/t.

Sniego seniai prie Savivaldybės durų. Akcijos dalyvio nuotr.

Investuos į perdirbimą

Praėjusiais metais, remiantis VšĮ „Gargždų švara“ duomenimis, buvo surinkta 18 815 tonų atliekų, kai 2019 m. šis skaičius buvo 19 195 tonos. Išaugo vietinės rinkliavos mokėtojų skaičius, nuo 34,5 tūkst. 2019-aisiais iki 35,5 tūkst. 2020-aisiais. Auga ir surenkamų pakuočių skaičius – nuo 4,5 tūkst. tonų 2019-aisiais iki 6 tūkst. tonų 2020 m.

Nors rinkliavos mokėtojų skaičius auga, surenkamų atliekų mažėja, tačiau auga ir administravimo sąnaudos. Vienos tonos atliekų sutvarkymo kaštai Klaipėdos rajono savivaldybėje siekia 79 Eur/t. Prognozuojamas ir tolesnis augimas, kuris kils nuo 79 Eur/t 2021-aisiais iki 105 Eur/t 2024 metais.

VšĮ „Gargždų švara“ taip pat ketina daugiau investuoti į atliekų perdirbimą.

„Aikštelių išlaikymas, pasiruošimas maisto atliekų surinkimui, mokesčio atliekų vežėjams didinimas pagal sutartį“, – kitas kainų kilimo priežastis vardijo VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus, pridurdamas, kad kaina mokama vežėjams šiuo metu yra mažiausia iš visų 60-ies šalies savivaldybių.

„Iš surinktų lėšų apie 300–400 tūkst. eurų bus investuojama į esamas ir būsimas stambių gabaritų surinkimo aikšteles. KRATC bus priverstas kasmet kelti mokestį, vien „vartų“, o dar gali būti ir sankcijos, jei savivaldybės nesumažins atliekų kiekio, vežamo į sąvartyną. Mes esame įsipareigoję, kad ateinančius 3 metus nebus keliamas mokestis, jei Vyriausybė dar ko nesugalvos. Nepagrįstai kainų nekėlėme. Už tai, kad mes turėjome vieną mažiausių kainų šalyje, niekas „ačiū“ nepasakė, todėl dabar nesistebime pasipiktinimu“, – naujienų portalui mano-gargzdai.lt komentavo „Gargždų švaros“ direktorius, prasitaręs, kad optimizmo, jog atliekų surinkimas pigs, nebėra.

Direktorius pažymėjo, kad mokestis nebuvo keltas 7-erius metus, o susidariusius nuostolius padengdavo iš naujų rinkliavos dalyvių, kurių visada būdavo ne mažiau nei tūkstantis.

Įstaigos vadovas teigė, kad siekia, jog kuo daugiau atliekų būtų rūšiuojamos, perduodamos kitiems atliekų tvarkytojams, taip sumažinant į sąvartyną patenkančių atliekų kiekį.

„Siekiame išimti sunkiausias frakcijas ir perduoti kitiems atliekų perdirbėjams, kurie tokią paslaugą atliktų pigiau. Pavyzdžiui, mes jau langų stiklą išrūšiuojame iš bendro kiekio ir perduodame atliekų kitiems tvarkytojams, kurie tai padaro pigiau, nei kainuotų vežti į sąvartyną. Mes mokame ne 50 Eur/t, o 25 Eur/t. Taip reikia elgtis su kiekviena atliekų frakcija“, – siekį, kaip planuoja dirbti, nurodė įstaigos direktorius, akcentuodamas, kad būtent nuo jų ir priklauso, kiek atliekų bus perdirbama, o kiek atsidurs sąvartyne.

Dalį tekstilės neseniai taip pat buvo pradėta atiduoti perdirbėjams. Į sąvartyną nepatenka ir popieriaus, stiklo, plastiko ir buitinės technikos atliekos.

„Mes nerašome priminimų, jei žmogus nesusimokėjo, tai gali padaryti iki metų galo, neskaičiuojame delspinigių, yra lengvatos pensininkams ir mažas pajamas uždirbantiems, suvokiame, kad laikotarpis sunkus. Siekis yra išlaikyti vienodą atliekų, keliaujančių į sąvartyną kiekį, kad jis nedidėtų. Jei gyventojai nerūšiuotų, skaičiai augtų. Jau apie 7-erius metu pavyksta išlaikyti panašų atliekų kiekį, apie 20 tūkst. tonų, jeigu nebūtų išvystyta rūšiavimo sistema, surinktume apie 30 tūkst. tonų atliekų per metus – kalbėjo direktorius. – Gyventojai ne visada mėgsta padėti atliekas ten, kur priklauso – nuveža prie konteinerių, pila pelenus į pusiau požeminius konteinerius, sudegina maišus. Visa tai kainuoja, jei gyventojai žiūrėtų atsakingiau, išlaidos mažėtų, dabar – tik didėja.“

R. Martinkus teigė, kad stambiagabaričių atliekų aikštelės rajone, kurių yra 4-ios (dvi savivaldybės ir dvi KRATC) ir jau planuojama šių metų gale turėtų būti atidaryta ir 5-oji Priekulės seniūnijoje Kuodžių kaime – labai pasiteisinusios, žmonės išmoksta ten tinkamai rūšiuoti, domisi, ar bus perdirbama, kur išvežama.

2020 metais VšĮ „Gargždų švara“ iš 1,82 mln. eurų vietinės rinkliavos, didžiąją dalį skyrė „vartų mokesčiui“ – 738 tūkst. eurų (40,53 proc.), po to sekė vežėjų sąnaudos – 567 tūkst. eurų (31,15 proc.), darbo užmokestis ir socialinis draudimas sudarė 316 tūkst. eurų (17,36 proc.), einamosios išlaidos – apie 86 tūkst. eurų (4,70 proc.). Investicinės sąnaudos siekė apie 74 tūkst. eurų (3,94 proc.).

Pasak R. Martinkaus, juntama stambiagabaričių atliekų aikštelių nauda. Redakcijos archyvo nuotr.

Opozicija siūlė didinti perpus mažiau

Opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas Tarybos posėdyje, remiantis paskaičiavimais, siūlė mokestį kelti perpus mažiau. Tiesa, alternatyvaus sprendimo projekto nepateikė. Jo teigimu, bus papildomai surenkama 700 tūkst. eurų, nors poreikis yra 290 tūkst. eurų. Jo teigimu, jam dirbant Administracijos vadovu VšĮ „Gargždų švarai“ buvo nupirkta ir technika, skirta šienavimui, kelių laistymui ir lėšų visada pakakdavo.

Atsakydamas meras Bronius Markauskas akcentavo, kad pagrindinis siekis yra kuo mažiau atliekų vežti į sąvartyną, o kad tai pavyktų padaryti, reikia investicijų – „reikia kuo daugiau atliekų išrūšiuoti, perdirbti ir parduoti.“

Liberalų frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas pateikė pavyzdį, kad danai už atliekas moka dešimt kartų daugiau, nors atlyginimai nuo Lietuvos skiriasi tris kartus.

Jo teigimu, pagrindinė problema yra ta, kad pas mus per mažai rūšiuojama, pavyzdžiui, Danijoje 60 proc. rūšiuojama, o likusios atliekos deginamos. Mūsų atveju, anot jo, 75 proc. surinktų atliekų keliauja į sąvartyną.

„Pas mus atliekų sistema nėra susieta su centralizuotu šildymu, siūlykime idėjas. Ekologija kainuoja“, – apibendrino N. Galvanauskas.

Atliekų rinkliavos didinimui pritarė 19 politikų , 3 balsavo prieš ir 4 susilaikė.

VšĮ „Gargždų švara“ inf.