Klaipėdos rajonas, žinomas kaip 4 vandenų kraštas, garsėja ne tik savo įspūdingais gamtos peizažais, bet ir išskirtinėmis klimato sąlygomis – čia nuolat pučia stiprūs vėjai, dažnai lyja, o kai kurios vietovės, kaimai arčiau marių, jūros ypač jaučia šių reiškinių padarinius. Svencelės kaimas, įsikūręs ant marių kranto, yra viena iš tokių vietovių, kur gamtos jėgos – vėjas ir vanduo – susipina į nepaprastą, tačiau kartais ir problematišką reiškinį.

Svencelėje, kaip ir kitose atvirose marių teritorijose ar vietovėse arčiau Baltijos jūros, vėjo gūsiai gali pasiekti didžiulius greičius. Šiose vietovėse vėjo galingumas nėra tik gamtos stebėjimas, bet ir kasdienė realybė su kuria susiduria gyventojai. Tokios vietovės – tai populiarios poilsio ir atostogų zonos, tačiau šis gyvenimo būdas turi savo iššūkių, ypač kalbant apie aplinkosaugą ir atliekų tvarkymą.

Atliekų tvarkymo problemos Svencelėje

Svencelėje nekilnojamojo turto objektai dažniausiai naudojami tik poilsio tikslais. Kaip ir kiekvienas rinkliavos mokėtojas, nekilnojamojo turto objekto savininkas gali turėti individualius atliekų konteinerius, kurių išvežimas vyksta pagal iš anksto patvirtintą ir vežėjų paskelbtą atliekų išvežimo grafiką. Nors Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad atliekų konteinerius vietinės rinkliavos mokėtojas turi pastatyti išvežimo dieną ne vėliau kaip 7:00 val ryto arba iš vakaro. Tačiau poilsio tikslais atvykęs ir nuolat negyvenantis nekilnojamojo turto objekto savininkas po apsilankymo dažnai pilnus konteinerius, kurie turi būti išvežti, pastato išvežimui ilgesniam laikui atviroje vietoje, o iki kito atliekų išvežimo gali praeiti ir daugiau nei savaitė.

Ši praktika sukelia rimtų problemų, nes konteineriai ilgą laiką lieka atvirose vietose ir nėra apsaugoti nuo stiprių vėjo gūsių. Dėl to konteineriai neretai apverčiami, o jų turinys – šiukšlės ir atliekos – išpučiamos po visą aplinką. Išsisklaidžiusios atliekos po plačią teritoriją ne tik teršia gamtą, bet ir gadina kraštovaizdį. Taip pat, kai atliekos lieka išbarstytos po aplinką, nuolat gyvenantys žmonės ar kiti poilsiautojai dažnai randa svetimas atliekas savo kiemuose, kas taip pat sukelia nepatogumų ir mažina gyvenimo kokybę.

Bendro sprendimo trūkumas

Pagrindinė problema kyla dėl to, kad poilsio pastatų ir gyvenamųjų kotedžų statytojai ir kvartalų vystytojai bei savininkai nesutarė dėl bendros tvarkos kaip tvarkytis su esamomis atliekomis ir neinvestavo į pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimą dar prieš pradedant statyti nekilnojamojo turto objektus šioje teritorijoje.

Vienas galimų sprendimų, kuris galėtų išspręsti šią problemą, yra pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimas. Šie konteineriai būtų sandarūs, uždari ir apsaugoti nuo vėjo gūsių, todėl atliekos ne tik liktų konteineryje, bet ir nebūtų išbarstytos po aplinką. Investicijos į šių konteinerių įrengimą galėtų padėti išspręsti ilgalaikį atliekų tvarkymo klausimą, užtikrinti švarą ir aplinkosaugą bei gerinti gyvenimo kokybę tiek poilsiautojams, tiek nuolatiniams gyventojams.

Tokie sprendimai padėtų sukurti bendrą atsakomybės jausmą tarp poilsio objektų savininkų ir užtikrinti, kad ši graži vietovė išliktų švari ir patraukli tiek gyventojams, tiek atvykstantiems turistams.

Karklės ir kitų aplinkinių vietovių geroji patirtis

Karklės kaimas ir kiti aplinkiniai kaimai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais dėl nuo jūros pučiamo vėjo. Tačiau, suprasdami savo gyvenamų vietų specifiškumą ir gamtinius ypatumus, Karklės ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai bei poilsiautojai per laiką ir patirtį įprato planuoti konteinerių pastatymą. Jie konteinerius išvežimui palieka išvežimo dieną ryte arba tik iš vakaro, taip kaip rekomenduojama, kad būtų išvengta konteinerio apvertimo ir maksimaliai užtikrinta aplinkos švara. Be to, tuščius konteinerius gyventojai dažnai parsiveža iškart į savo kiemą po atliekų išvežimo, kad tuščią konteinerį nenupūstų į kelią ir jo nesugadintų.

Tiems, kurie negali patys pasirūpinti konteinerių pastatymu laiku ar parsivežimu, gyventojai prašo  kaimynų padėti išstumti konteinerius išvežimui. Šis solidarumo ir bendruomeniškumo pavyzdys yra viena iš priežasčių, kodėl Karklės ir aplinkiniai kaimai susiduria su šia problema vis rečiau. Tokia gerosios praktikos sistema padeda išlaikyti švarą ir tvarką, neleidžiant aplinkai būti užterštai ar kad atliekos nebūtų išbarstytos kaimynų kiemuose.

Atsižvelgiant į šias gerąsias patirtis ir sėkmingus sprendimus, rekomenduojame ir Svencelės kaimo nekilnojamojo turto objektų savininkams priimti bendrą sprendimą ir laikytis panašios tvarkos. Gyventojai, susiduriantys su kaimynystėje paliktais konteineriais be priežiūros, dažniausiai kreipiasi į įstaigą, tačiau nei Vietinės rinkliavos administratorius, nei atliekų vežėjas negali būti atsakingi už individualių atliekų konteinerių palikimo vietą, pastatymo laiką ar už išbarstytų atliekų surinkimą, svarbu, kad savininkai patys prisiimtų atsakomybę ir aktyviai dalyvautų šioje tvarkoje, bei laikytųsi patvirtintos tvarkos ir rekomendacijų. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad konteineriai palikti prie važiuojamos kelio dalies gali dėl vėjo apgadinti ir pravažiuojančias transporto priemones. Individualūs atliekų konteineriai yra perduoti pagal panaudą naudotis vietinės rinkliavos mokėtojams, todėl už jų priežiūrą atsakingi patys gyventojai ir atsakomybė tenka konteinerių naudotojams.

Kad šioje vietovėje atliekų tvarkymo problema būtų sprendžiama efektyviau, rekomenduojame apsvarstyti tvaresnius ir ilgalaikius sprendimus. Pusiau požeminiai konteineriai galėtų būti veiksminga ir tvari alternatyva, leidžianti užtikrinti švarą ir ekologiškesnį atliekų tvarkymą, bei sumažinti gamtos taršą ir kaimynystėje gyvenančių diskomfortą. Tai žingsnis į priekį, siekiant sukurti darnią ir tvarią Svencelės bei kitų Klaipėdos rajono vietovių plėtrą, bei padėtų išlaikyti švarą ateityje.