Mano Gargždai



Ne visi smulkūs verslininkai išgyvena krizę: drabužių pardavėjai atradę naują nišą skaičiuoja ženkliai išaugusius pardavimus

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
„Dvi sesės“ įkūrėja Gintarė Tučienė ir „Step&Step“ savininkė Edita Adomauskienė. Stop kadrai iš tiesioginių transliacijų. „Dvi sesės“ įkūrėja Gintarė Tučienė ir „Step&Step“ savininkė Edita Adomauskienė. Stop kadrai iš tiesioginių transliacijų.

Turbūt daugelis feisbuko vartotojų yra pastebėję socialinio tinklo sraute tiesioginės transliacijos metu demonstruojamus ir pardavinėjamus drabužius ar avalynę. Šis naujas būdas, kuomet pageidaujamo drabužio norintysis tai pažymi vaizdo įrašo komentare, kai kuriems verslams suteikė galimybę padidinti savo klientų ratą ir padėti išgyventi pandeminį laikotarpį. Dalis prisipažįsta, kad pardavimai išaugo kartais, o prekybininkams įprastai finansiškai sunkių sausio ir vasario mėnesio rezultatai stebina ir džiugina. Kalbinome Gargžduose tiesioginių transliacijų pardavimus išbandžiusių rūbų parduotuvių „Dvi sesės“, „Dorotė“, „Madam“ ir batų parduotuvės „Step&Step” savininkes.

 

„Dvi sesės“ rado savo „arkliuką“

Parduotuvės „Dvi sesės“ viena iš įkūrėjų Gintarė Tučienė pasakojo, kad pirmąją tokią transliaciją surengė dar lapkričio pradžioje ir tikrai nesitikėjo tokios sėkmės, visi rezultatai viršijo lūkesčius.

Pabandyti paskatino prasidėjęs karantinas, anot jos, analogišką pavyzdį ji pamatė Vokietijos rinkoje.

„Gulėti, žiūrėti ir nieko nedaryti – ne mano charakteriui. Pradėjau gilintis ir atradau, kad Lietuvoje jau vyksta, viena iš pirmųjų – Utenos ar Alytaus prekybininkė buvo jau užkariavusi tą rinką. Klaipėdos regione buvau pirmoji“, – pradžią prisiminė G. Tučienė.

Ir iš tiesų, rezultatai kalba patys už save. Per tris mėnesius feisbuko sekėjų ratą socialiniame tinkle „Dvi sesės“ pavyko padidinti nuo 400 iki 14 tūkst. Dabar transliacijos rengiamos dukart per savaitę, jas tiesiogiai stebi virš 1 000 sekėjų, o vaizdo įrašai po to taip pat sulaukia gausybės peržiūrų, daugiausiai buvo apie 70 tūkst.

„Dabar neseniai buvo rekordas – transliaciją stebėjo 1 700 žmonių, sulaukiame gausybės komentarų, telefonas netyla, po vienos transliacijos tenka suruošti apie 300 siuntų“, – pardavimų skaičiais sutiko pasidalinti pašnekovė, pridūrusi, kad visos demonstruojamos prekės yra nuperkamos.

Gintarė atvira – užsakymai iškeliauja ne tik po visą Lietuvą, bet ir į užsienį. Gana daug perkama iš Airijos, Anglijos, Norvegijos: „Užsienyje taip pat uždarytos parduotuvės, o Norvegijoje – ypač aktualu, nes drabužiai ten yra brangūs.“

„Dvi sesės“ įkūrėja pasakoja, kad tipinis klientas – „labai paprastas žmogus, nesivaikantis prašmatnių madų, besirenkantis jaukų, mielą daiktą, kuris bus naudojamas ne išeigai, o kasdienai.“

Pašnekovė prisipažįsta, kad „Dvi sesės“ „arkliukas“ – bendravimas su klientu, o šis būdas būtent ir suteikia galimybę tai užtikrinti. Dėl šios priežasties net nesvarstoma apie prekybą internetinėje parduotuvėje.

„Klientės mus pamilo, nori paprastumo, mes nuoširdžiai patariame, aiškiai apibūdiname prekę, pasakome, ar tiks jeigu turi pilvuką, ar yra žemo ūgio. Siekiame atsakingai parinkti, informuojame apie drabužio savybes: ar glamžosi, ar ne. Jos pasitiki mumis, preke. Paskambina, ir sako, kad atsiųsk bet kokią palaidinę. Nebesako savo dydžio, o atsiunčia kūno matmenis ir mes parenkame. Ir labai šauniai tai padarome – matome pagal grąžinimus“, – mintimis dalinosi verslininkė, pridūrusi, kad prekiauja ne sandėlio likučiais, o naujomis, kokybiškomis prekėmis.

Tą liudija ir grįžtantys klientai, kurie užsako vėl ir vėl. Prekybininkė svarsto, kad pirkėjams patogu stebėti transliaciją, tiesiog gaminant valgį ar dirbant kitus darbus, daugelis žiūri „kaip serialą“, ne retai pirkiniais pasirūpinama visiems šeimos nariams.

 

Įrašai sulaukia daugybės peržiūrų.

 

Iš klienčių – dovanos

„Dvi sesės“ viena iš savininkių prisipažįsta, kad tinkamas sąlygas tokiai prekybai sukuria karantinas.

„Ne visiems sumažėjo pajamos ir ne visi neteko darbų, daugiausia nukentėjo tik verslas. Žmonės neturi kur kitur išleisti pinigų – juk nėra kitų pramogų, kelionių. Yra ir labai daug vienišų žmonių, slogią nuotaiką moterys pagerina įsigydamos kokį daiktą“, – priežastis, kodėl toks būdas tapo patraukliu klientams, vardijo Gintarė.

Moteris atviravo, kad kartą sulaukta net tokio komentaro, kad „Kalėdų nelaukiu taip, kaip Jūsų transliacijos“.

Apie užsimezgusį ryšį liudija ir gaunamos dovanos.

„Kas uogienės naminės, kas medaus. Vos spėjame atsiimti dovanas, padėkas. Klientės tapo artimomis – pasišnekame apie sveikatą, šventes, dalijamės receptais, siunčia nuotraukas, kaip minėjo vyro gimtadienį artimųjų rate, kokį tortą iškepė. Mes čia tokį gyvenimą gyvename“, – šypsosi pašnekovė, svarstydama, ar atsivėrus parduotuvėms, klientės išliks ištikimos.

Pasiteiravus apie iššūkius, prekybininkė sako, kad kartais iškyla techninių trikdžių, vaizdas tampa neryškus dėl interneto ryšio. Visgi, daugiausia neramumų kyla dėl nelikusių ar ne pagal komentarų eiliškumą atidėtų prekių.

„Dažnai tiesioginėje transliacijoje moterys jau pešasi komentaruose, kodėl vienam atidėjai, o ne man. Mes tiesioginėje transliacijoje matome vieną vaizdą ir kai kuriuos komentarus pamatome vėliau. Būna, kad nuo žinučių srauto, pabėga akys. Tada sakome: nepykite, šitam – tas, šitas – tam. Kaip loterijoje, – šypsosi pašnekovė. – Jaučiuosi, kad pardavinėčiau kažkokias deficitines prekes, kurių visi nori, pykstasi tarpusavyje. Paklausa – didelė, bet visi nori iš „Dvi sesės“. Kai toks periodas, o mes turime tokius pardavimus, tai yra kosmosas – mes labai džiaugiamės.“

Moteris teigė, kad toks būdas padeda prognozuoti ir prekių poreikį. Anot jos, neverta pamiršti, kad konkurentai taip pat nesnaudžia – stebi transliacijas, drabužių kainas, perkamų drabužių spalvas, modelius ir panašiai.

Visgi, Gintarė teigia, kad darbas nėra lengvas, daug laiko tenka skirti susirašinėjimams, taip pat siuntų pakavimui: „Kiekvienai reikia išmatuoti, nufotografuoti, nusiųsti, vėl permatuoti ištempus ir pan. Anksčiau rodydavome transliacijas po 2 val., dabar po 4 val. Ir taip nustatyta, kad tiesioginės transliacijos laikas yra ne daugiau nei 4 val. Kuo ilgiau rodysi, tuo daugiau parduosi, bet kada tu viską supakuosi, kai žinai, kad už dviejų dienų laukia kita transliacija?“

Pašnekovė nesiryžo prognozuoti, kaip bus, kai duris atvers fizinės drabužių parduotuvės, bet kol kas planuoja tiesiogines transliacijas tęsti. Svarstė, kad galbūt vasarą, kuomet daugelis atostogauja, pastarąsias vykdys rečiau, galbūt rinksis vėlesnį jų laiką.

 

Transliacijų fenomenas stebina

Rūbų parduotuvės „Dorotė“, kuri įsikūrusi „Minimago“ pastate, savininkė Vaida Dotienė taip pat išbandė prekybą tiesioginių transliacijų metu. Tiesa, pirmąsias pradėjo rengti tik sausio viduryje, nors draugai ir artimieji tai ragino padaryti dar gruodį.

„Labai bijojau, nenorėjau, buvo sunku perlipti per save. Man labiausiai kiša koją jaudulys. Nors daug prikuriu vaizdo įrašų, „story“, kalbu prieš kamerą, bet transliacija yra visai kitaip – ką pasakei, padarei, jau nebeištrinsi“, – iššūkius vardijo pašnekovė.

Ji pripažino, kad šis pardavimo būdas vis kelia nuostabą: įdomu, kodėl transliacijos metu šitaip perkama, o kai įkeliama nuotrauka su aprašymu ir kaina, susidomėjimas mažesnis.

Tiesiogines „Dorotė“ transliacijas stebi 200–300 žmonių, tačiau esą jų skaičių apriboja grupės nustatymai, tad kita planuojama atskirai sukurtame puslapyje. Vaida atvirauja, kad statistika po transliacijos būna pakankamai gera, jeigu ja galima pasikliauti. Įrašus pamato apie 20 tūkst. feisbuko vartotojų. Transliacijas ji rengia kartą per savaitę.

„Daugiau nepajėgiu fiziškai. Pirmą kartą kai dariau, tai buvo du kartus per savaitę – fiziškai ir psichologiškai nusenki per pusantros savaitės. Man padeda dukros už kadro, bet tik prie komentarų ir išmatavimų įkėlimo. Viską ruošiu viena pati – prekių matavimai, paruošimas, surūšiavimas, išsiuntimas ir atidavimas vietinėms“, – nelengvą darbą vardijo verslininkė.

Ji pridūrė, kad taip prekes įsigyja ir vyresnės, ir jaunesnės klientės: „Per trumpą laiką atradau tokių nuostabių moterų, kad sunku patikėti, iš kur jos tokios nuostabios.“

Parduotuvės savininkė teigė, kad transliacijų poreikį ateityje planuos pagal situaciją. Jos manymu, galbūt atvėrus daugiau prekybos ir pramogų vietų žmonės nebesėdės tiek namuose ir tokie pardavimai internetu praras susidomėjimą.

„Esu dėkinga, kad žmonės skiria savo laiko ir stebi transliacijas. Žiūrėsiu, kaip viskas dėliosis, jeigu matysiu, kad žiūri ir prašo – kodėl gi ne“, – ateities planus atskleidė Vaida.

 

Vaida Dotienė, parduotuvės „Dorotė“ įkūrėja kviečia stebėti tiesioginę transliaciją.

 

Galimybė judėti ar priminti apie save

Kita portalo mano-gargzdai.lt kalbinta parduotuvės „Step&Step“ savininkė Edita Adomauskienė atvirauja, kad toks naujas pardavimų būdas – galimybė tobulėti ir šiek tiek judėti.

Kol kas Edita yra surengusi 3 tokias pardavimų transliacijas – jose demonstruojama avalynė, taip pat rūbai. Pastarųjų įrašus matė nuo 13 iki 20 tūkst. feisbuko vartotojų.

„Transliacijas pradėjau daryti tik sausio viduryje, vis tikėjomės, kad galėsime atsidaryti ir dirbti, kad ir su apribojimais. Žiūrovų sulaukiame įvairiai – vieną kartą daugiau, kitą mažiau. Kol viskas uždaryta, iš klientų gauname žinutes, kad toks apsipirkimo būdas jiems labai patogus, gali matyti rūbą ir, kaip juokaujame, virtualiai pasimatuoti“, – teigė pašnekovė, pridurdama, kad klientės labai palaiko, skatina, teiraujasi dėl kitų transliacijų.

Ji sako, kad kol kas nenusprendė, ar tęs tokį pardavimų būdą: „Matysiu pagal situaciją ir poreikį, nes tai reikalauja daug laiko sąnaudų, didelio pasiruošimo prieš transliacijas.“

Prekybos atstovė atviravo, kad ši situacija verslui tikrai neeilinė ir niekas to nesitikėjo, tad džiaugiasi, kad gali nors šiek tiek judėti.

„Madam“ parduotuvė Gargžduose taip pat išbandė tiesiogines transliacijas feisbuke – surengtos dvi tokios drabužių demonstracijos, kurių vaizdo įrašai sulaukė 8–12 tūkst. peržiūrų. Visgi, pastarosios atstovė prisipažino, kad tai – tik priminimas apie savo parduotuvę: „Leidus dirbti, transliacijų planuojame nedaryti.“

 

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 631 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,