Šįvakar į Gargždus sugrįžo pasaulio jaunimo krepšinio čempionato bronzos medalio laimėtojas krepšininkas Donatas Tarolis. Gargždiškis artimiesiems galėjo parodyti pirmąjį tokį reikšmingą savo iškovotą medalį.

Namuose Gargžduose krepšininko laukė mama Regina, tėtis Vygantas ir brolis Valentas, taip pat žaidžiantis krepšinį. Šeimos nario sugrįžimu namo džiaugėsi ir šeimos augintinis – šuo, vardu Karūna. Mama pasaulio prizininkui buvo priskynusi kibirą vyšnių. Bronzos medalio savininkas D.Tarolis internetu atsakė į „Mano Gargždų“ klausimus.

-Kurios varžybos iš devynių, sužaistų pasaulio jaunimo iki 19 metų krepšinio čempionate, Tau buvo įsimintiniausios? Šis čempionatas – kol kas svarbiausias įvykis Tavo, kaip krepšininko, karjeroje, tiesa?

- Įsimintiniausios varžybos buvo, aišku, dėl 3 vietos, nes tai buvo kova dėl medaliu, kuri buvo įtempta iki paskutinių rungtynių sekundžių. Esu gavęs daug medalių, bet šitas, be abejo, yra man pats svarbiausias iš visų iki šiol buvusių. Apskritai, tai kad patekau į Lietuvos rinktinę, yra pats svarbiausias dalykas, apie kurį svajoja kiekvienas krepšininkas. Džiaugiuosi, kad buvau atrinktas tarp geriausių 12 savo amžiaus šalies krepšininkų.

-Žiniasklaida aptarinėjo faktą, kad esą neteisinga, jog įstatymai jaunių ir jaunimo pasaulio ir Europos pirmenybių prizininkams premijos nenumatyto. Ką apie tai manai?

-Kiekvienas žaidėjas žaidžia ne dėl premijų, o dėl garbės savo gimtinei, bet, aišku, būtų buvę neblogai gauti šiokią tokią premiją už visą mūsų darbą.

- Kaip vertini savo žaidimą čempionate? 35 Tavo pelnyti taškai per 9 rungtynes - neblogai, bet iš tiesų Tavo užduotis aikštelėje nėra vien taškų rinkimas?

-Kaip rinktinės naujokas ir pirmą kartą žaidžiantis tokio lygio rungtynėse, manau, pasirodžiau tikrai neblogai, padėjau komandai kuo galėjau. Pelnyti taškus gali visi, tačiau reikia mokėti daryti viską, komanda turi savo lyderius, kurie gali įmesti taškus, bet apsiginti gynyboje ar atkovoti kamuolį turi stengtis visi 5 žmonės, kurie žaidžia aikštelėje.

- Amerikonai buvo Jums negailestingi, tiesa? Nors rungtynėse su JAV pelnei Lietuvai 9 taškus...

- Varžybos su Amerikos rinktine buvo tikras iššūkis. Prieš šoklius amerikiečių krepšinio mokyklos krepšininkus visada sunku žaisti. JAV komandoje buvo ne tik 19 metų krepšininkai, žaidė ir jaunesni, bet jie niekuo nenusileidžia vyresniems sportininkams. Daugiau taškų, ko gero, rungtynėse pelniau todėl, kad treneris ilgainiui pamatė, jog laimėti prieš amerikiečius – jokių šansų, todėl komandos lyderius saugojo ir „taupė“ rungtynėms dėl bronzos.

- Ar jautei palaikymą iš Lietuvos, ar rungtynes stebėjo tavo draugai, šeima?

- Į Čekiją buvo atvažiavę mano brolis su draugu ir mama, o tėtis stebėjo rungtynes internetu. Taip pat sulaukiau daug palaikymo iš draugų, kurie mumis tikėjo ir žiūrėjo rungtynių transliacijas internetu.

- Ar ta džiaugsmo, euforijos akimirka, kai supratote, kad laimėjote bronzą, buvo ypatinga? Ar vis dėlto graužėt save, kad ne auksiniai tie medaliai?

- Ta akimirka, kai nuskambėjo sirena ir visi išbėgome į aikštelę, buvo kažkas neįtikėtino, to dar nebuvau patyręs ir negalėjau tuo patikėti. Mūsų rinktinei buvo iškeltas tikslas patekti į geriausių komandų penketuką, mes laimėjome bronzą, nors auksą laimėti visada yra geriau.

- Kaip atšventėte bronzinę pergalę su komanda?

- Su komanda pergale šventėme prie stalo. Buvo speciali ceremonija, džiaugėmės, o po to visoms čempionato komandoms buvo užsakytas naktinis klubas, kuriame linksminomės kartu su visų šalių krepšininkais.

- Krepšinio treneris P.Jefišovas, komentuodamas Tavo žaidimą teigė, kad esą Tau pritrūko drąsos, nes teko pritapti prie rinktinės, komandos senbuvių. Ar sutinki su tokiu vertinimu?

- Treneris Jefišovas yra vienas garsiausių ir geriausių Lietuvos trenerių, todėl jis žino, ką sako, su jo žodžiais sutinku visu šimtu procentų.

- Šiandien skaičiau straipsnį, kuriame teigiama, jog vienas iš pasaulinės bronzos medalininkų yra klaipėdietis. Rašė apie tave. Gargždiškis tu ar klaipėdietis?

- Gargždiškiai mane laiko gargždiškiu, klaipėdiečiai – klaipėdiečiu todėl, kad aš visą savo gyvenimą žaidžiau krepšinį Klaipėdoje ir baigiau V.Knašiaus krepšinio mokyklą.

- Ar dabar turėsi laiko poilsiui? Ar po sėkmingo čempionato Tave jau atakuoja komandos su pasiūlymais žaisti po jų vėliava? Vasara abiturientams – stojamųjų laikas, ar jau dėlioji ateities planus?

- Dabar ilsėsiuos, bet nelabai ilgai. Dvi paskutines liepos savaites būsiu Italijoje, žaisiu krepšinio stovykloje, o grįžęs spręsiu, kur stoti ir už kokią komandą žaisti.

- Ar dalyvausi „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientų išleistuvėse, ar esi patenkintas šią savaitę paaiškėjusiais egzaminų rezultatais?

- Tiesą pasakius, net nežinau, kada vyks išleistuvės. Jei jos nesutaps su mano išvyka į Italiją, dalyvausiu. Laikiau lietuvių kalbos, istorijos, biologijos egzaminus ir visus išlaikiau.

- Kaip manai, ar šis bronzinis čempionatas keis tavo karjerą?

- Man tai buvo neįkainojama patirtis, tikiu, tai padės man siekti aukštesnių tikslų savo karjeroje.

- Dėkoju už pokalbį.

Stasio Gulbino ir asmeninio D.Tarolio archyvo fotografijos: