Vyriausybei priėmus sprendimą dėl pradinukų grąžinimo į mokyklas, nuo pirmadienio į rajono mokyklas sugužėjo mažieji ugdytiniai. Savivaldybės atstovų teigimu, sugrįžo 96 proc. rajono pradinių klasių moksleivių. Šiais mokslo metais Klaipėdos rajone mokosi 2 089 pirmų–ketvirtų klasių mokiniai. Primename, kad sprendimas be testavimo grąžinti pradinukus į mokyklas galimas tose savivaldybėse, kuriose sergamumas 100 tūkst. gyventojų per 14 d. yra mažesnis nei 200, iš viso – 45 savivaldybėse. Antradienio duomenimis, Klaipėdos rajone šis rodiklis siekia 186,8.

Dirba be skambučio

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis Savivaldybės iniciatyva surengtame nuotoliniame susitikime teigė, kad grįžimo į mokyklas nekantriai laukė tiek vaikai, tiek tėvai. Tai esą parodo ir skaičiai – į gimnaziją Priekulėje taip pat grįžo 96 proc. vaikų. Namuose nusprendusiems mokytis moksleiviams yra transliuojamos pamokos iš klasių.

„Turime 13 komplektų pradinių klasių, jos išskirstytos po 4 aukštus, po 3 klases kiekviename, viename aukšte tik yra 4 klasės.Dirbame be skambučio, mokytojai dėliojasi darbo laikus, kad išvengtų susitikimų su skirtingų klasių vaikais, atidaryti 4 įėjimai. Stengiamės, kad srautai būtų valdomi ir vaikai tarpusavyje nekontaktuotų“, – situaciją mokykloje apibūdino Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos direktorius.

Pasiteiravus, ar nebuvo sulaukta mokytojų nusiskundimų, kokios pedagogų nuotaikos, gimnazijos vadovas užtikrino, kad jokie priekaištai jo nepasiekė.

„Kadangi mūsų nemažai mokytojų buvo sugrįžusių iki bendro sugrąžinimo į mokyklas, 10 pradinių klasių mokytojų dirbo iš mokyklos, tai papildomų sunkumų ar mokytojams streso, įtampos nesukėlė“, – komentavo A. Alčauskis.

Tą patį patvirtino ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova, patikinusi, kad nusiskundimų sulaukta nebuvo, o mokytojai nori grįžti prie kontaktinio ugdymo.

Į klausimą, kaip bus vykdomos abiturientų konsultacijos, kurios kontaktiniu būdu gali vykti iki 5 asmenų, Priekulės I. Simonaitytė gimnazijos direktorius atsakė, kad visų dalykų mokytojai tokias konsultacijas rengė nuotoliniu būdu, šią savaitę bus renkama informacija, kiek būtų norinčiųjų atvykti į mokyklą, ar yra „gyvų“ konsultacijų poreikis.

Neramina sergamumo tendencijos

Savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Justas Ruškys pasidžiaugė, kad į mokyklas rajono pradinukai grįžo tikrai gausiai, Gargžduose matyti padidėjęs judesys.

Visgi, pasak jo, didėjantys sergančiųjų skaičiai sukelia ir papildomo nerimo. Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė tikslino, kad jeigu šis rodiklis kovo 18 d. Klaipėdos rajone buvo 168, tai kovo 21 d. – jau 184.

„Stebimas sergamumo 100 tūkst. gyventojų per 14 d. skaičiaus didėjimas. Darbas praėjusios savaitės įdėtas į pasiruošimą kaupinių metodu tirti ir įgyvendinti, tačiau nesinorėtų panaudoti tos patirties. Bet esame tam pasiruošę, jeigu taip atsitiks ir perlipsime tą 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų ribą“, – nurodė J. Ruškys, pridurdamas, kad labai norėtųsi to išvengti.

L. Kaveckienė papildė, kad jeigu visgi taip nutiktų, tuomet visi pradinių klasių moksleiviai vėl turėtų grįžti prie nuotolinio mokymosi, o į mokyklas galėtų eiti tik tie, kurie sutiktų testuotis kaupinių metodu. Iš pradžių, kaip ir apibrėžta, testuojamos šeimos, vėliau – klasės ir pedagogai.

Primename, kad testuotis minėtu būdu buvo pasiryžusios 4 rajono mokyklos – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija ir jos skyriai, Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla, Gargždų „Minijos“ progimnazija ir jos Gobergiškės skyrius, taip pat Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla. Iš viso – 169 moksleiviai.

„Dabar papildytas ministro įsakymas, 70 proc. klasės mokinių turi išsitirti kaupiniais. <...> ta riba (sergamumo skaičiai – aut. past.) slidi, dėl to mes visi turėtume labai žiūrėti, kad nepablogėtų rodikliai, turėtume nekontaktuoti su kitais namų ūkiais, kaip įmanoma saugiau elgtis“, – pridūrė L. Kaveckienė.

Ji taip pat teigė, kad ministerija rekomenduoja klasėms tirtis kaupinių būdu ir taip užtikrinti didesnį saugumą. Visgi, rajone šiuo metu toks testavimas nevykdomas.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė atviravo, kad pradinukų sugrąžinimas į mokyklas buvo labai netikėtas, buvo ruošiamasi grįžimui testuojant ir tikrai ne tokia apimtimi. Esą po Vyriausybės sprendimo buvo sulaukta gausybės klausimų tiek iš mokyklų, tiek iš tėvų bendruomenių.

„Grįžimas – kaip sprogimas, bomba – vaikai pasileido į mokyklas, tėvai taip pat laimingi, kad gali mokymo procesą tęsti kontaktiniu būdu ir grįžti į normalų gyvenimą. Svarbu akcentuoti, kad turime išlaikyti mokinius mokyklose. <...> Reikia visiems pažymėti, kad už sėkmingą grįžimą yra atsakinga visa bendruomenė: tiek mokytojai, tiek tėvai, vaikai, sveikatos priežiūros specialistai. Visi sutelktai turime išlaikyti tai“, – dėstė R. Petrauskienė, pastebėdama, kad dėl užsitęsusio karantino žmonės yra pavargę, pradeda atsipalaiduoti, tačiau elementarių saugumo reikalavimų nedera pamiršti.

Vakcinacija – be pagreičio

J. Ruškys priminė, kad šiuo metu Klaipėdos rajone galimybę pasiskiepyti turi visi mokytojai, kurie nesiskiepijo anksčiau: „Jie nėra pamiršti ir vėl teikiami sąrašai mokyklų vadovams. Tie, kas nori, nurodo, kokia vakcina pageidauja būti paskiepyti, vėl yra skiepijami. Jeigu netiko kažkuri iš vakcinų, tikimės jie pasirinks kitą ir palengvins grįžimą į įprastą gyvenimą.“

Klaipėdos rajone, Statistikos departamento duomenimis, pirma vakcinos doze paskiepyti 5 166 gyventojai (8,25 proc.), antrąja – 2 007 (3,2 proc.).

L. Kaveckienė trumpai informavo apie vakcinacijos nuo koronaviruso eigą Klaipėdos rajone. Šiuo metu yra ir toliau pasirinkta vakcina nuo COVID-19 skiepijami vyresni nei 65-erių metų gyventojai, taip pat gyventojai, kurie priklauso anksčiau vakcinuotoms prioritetinėms grupėms, t. y. gydytojai, mokytojai, socialinių įstaigų darbuotojai ir kt., tačiau yra nepasiskiepiję.

Anot Savivaldybės specialistės, gaunami vakcinų skaičiai nekinta – per savaitę sulaukiama apie 1 000 dozių. Kovo 21 d. duomenimis, Klaipėdos rajone iš viso buvo gauta 5 247 vakcinų dozės, sunaudota – 4 441, tačiau skiepijimo procesas tęsiamas. Šios dienos žiniomis, dar nepanaudota 360 „AstraZeneca“ vakcinų, bet tikimasi, kad ir jos bus sėkmingai išskiepytos.

Pasak L. Kaveckienės, atsiradus galimybei rinktis vakciną, „AstraZeneca“ renkasi nedidelis žmonių skaičius.

„Kol kas su gaunamais kiekiais, apie 1 000 per savaitę, poreikio vakcinuoti savaitgalį nėra, aptarėme su gydymo įstaigomis, jos yra pasiruošusios, jei bus poreikis. Žinome, kad į Lietuvą atkeliauja didesni skaičiai, tai tikimės geresnio tiekimo“, – kalbėjo Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja.

Ji pateikė statistiką, pagal atskiras teritorijas, pavyzdžiui, jau paskiepyta apie 40 proc. Priekulės vyresnių nei 65-erių metai gyventojų, Slengiuose ir Endriejave šis skaičius yra apie 30 proc., o daugiausiai nepaskiepytų šio amžiaus žmonių yra Gargžduose.

„Aptarėme skiepų organizavimo procesą, šią savaitę baiginėjame su 65 metų ir vyresniais, ir su mokytojais, socialiniais darbuotojais, kurie persigalvojo ir nori skiepytis. Manome, kad kitą savaitę tai vyks, ir kai kur, Dituvoje, Priekulėje pereis prie sergančių lėtinėmis ligomis“, – informavo L. Kaveckienė.

Asmenys, priklausantys šiai prioritetinei grupei, gali registruotis skambindami į gydymo įstaigų registratūras ar šeimos gydytojui. Kol kas galimybės registruotis internetu per e-sveikata sistemą šiems asmenims galimybės nėra.

Kita prioritetinė grupė, kuri bus skiepijama – gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas vykdantys asmenys, pavyzdžiui, policijos pareigūnai, ugniagesiai ir kt.

Savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas pastebėjo, kad nors ir atsirado galimybė pasirinkti vakciną, tai prioritetų eilės nekeičia ir jos yra laikomasi. Esą tvarkos aprašas, nustatantis vakcinavimo procesą, neleidžia peršokti per kelis prioritetus, ministerija pasilieka teisę stebėti vakcinavimo eigą ir vakcinas paskirstyti atsižvelgdama į situaciją savivaldybėse.

Grįžo 58 tūkst. mokinių

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pirminiais iš savivaldybių gautais duomenimis, į mokyklas visoje Lietuvoje sugrįžo apie 58 tūkst. pradinių klasių mokinių iš beveik 117 tūkst.

45 savivaldybėse grįžimas į mokyklas yra laisvesnis, duris atverti gali visos mokyklos. Į mokyklas atėjo 44 savivaldybių mokiniai, išskyrus Pasvalio rajoną: šioje savivaldybėje mokyklos atsivers trečiadienį, kovo 24 d. Iš viso mišrų mokymą pradėjo 413 mokyklų 44 savivaldybėse, arba 94 proc., prieš mišraus ugdymo perėjo 91 proc. klasių. 40 savivaldybių duris atvėrė visos mokyklos. Visos jos atsivers per šią savaitę visose 45 savivaldybėse. Klasėse, kuriose vyksta kontaktinis ugdymas, išankstiniais duomenimis, buvo nuo 60 proc. iki 100 proc. mokinių.

Kitose 15 savivaldybių, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų siekia 200 atvejų, pradinių klasių mokiniai ugdomi nuotoliniu būdu arba šių savivaldybių pasirinktose ugdymo įstaigose – mišriu būdu, periodiškai atliekant mokinių, jų šeimų ir mokyklose kontaktiniu būdu dirbančių darbuotojų bandomąjį profilaktinį tyrimą. Pagal šį modelį kovo 22 d. dirba 20 mokyklų 10-yje savivaldybių. Likusiose penkiose dar nespėta atlikti visų bendruomenės narių testavimo – tikimasi, kad jos pradės dirbti per artimiausias dvi savaites.