Mano Gargždai



Mėgstate vėžiauti? Gaudydami invazines rūšis, pagelbėsite Lietuvos vėžiams

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Plačiažnyplis vėžys. Aplinkos apsaugos departamento nuotr. Plačiažnyplis vėžys. Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

„Jei nežinojote, galime nuraminti – invazinius žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galite gaudyti visus metus ir kiek tik norite, nes taip padėsite išlikti lietuviškiems vėžiams“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas Eligijus Urbonas.

 

Mes įpratę manyti, kad jei telkinyje gyvena vėžiai, vadinasi, ten vanduo neužterštas, švarus. Deja, invaziniai rainuotieji ir žymėtieji vėžiai puikiai išgyvena dumblėtame, užterštame vandenyje, kuriame gali trūkti ir deguonies.

„Tam, kad padėtume išlikti lietuviškiems plačiažnypliams ir siauražnypliams vėžiams, invazines rūšis galima gaudyti ištisus metus, bet kokiais kiekiais ir bet kokio dydžio. Svarbiausia – juos atskirti ir netyčia pagautą plačiačnyplį ar siauražnyplį vėžį iškart paleisti atgal į vandens telkinį“, – aiškina E. Urbonas.

Invaziniai vėžiai ne tik išstumia vietines rūšis ir užima jų buveines, bet ir platina lietuviškiems vėžiams mirtiną marą, kuriam patys yra atsparūs.

„Taigi, gaudydami ir neleisdami plisti rainuotiesiems ir žymėtiesiems vėžiams, padedame atsigauti plačiažnyplių ir siauražnyplių vėžių populiacijai“, – primena aplinkosaugininkas.

Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad po kiekvienos vėžių žvejybos būtina dezinfekuoti žvejybos įrankius.

„Dezinfekcijai galima naudoti negesintas kalkes – tai visai nesudėtinga. Įrankius pamerkite į vandens ir kalkių tirpalą ir tada išdžiovinkite. Jei nėra galimybių dezinfekuoti, tada bent jau gerai išdžiovinkite. Tai svarbu padaryti, nes vėžių maras plinta zoosporomis“, – aiškina E. Urbonas.

 

Kaip atskirti vėžius

Plačiažnypliai vėžiai užauga iki 20 cm. Ant žnyplių turi dantelius – tai vienas išskirtinių bruožų. Pagavę ir apvertę vėžį pamatysite, kad žnyplių spalva raudona, bet atspalvis gali šiek tiek skirtis.

Patinėliai šiek tiek stambesni už pateles. Patinėliai subręsta 3, patelės 4 metų. Patelė išleidžia 20–200 ikrelių. Gyvena apie 10 metų.

Siauražnyplius vėžius galima atskirti pagal baltą ar labai šviesią kūno apačią ir pagal siauras žnyples. Kūno viršus – gelsvai žalias.

Žymėtieji vėžiai turi baltą dėmę ant žnyplių. Jų kiauto viršus ryškiai rudas, apačia raudona, pats kiautas lygus. Žymėtieji vėžiai gali gyventi dideliame gylyje, slepiasi po akmenimis ar dumble.

Rainuotieji vėžiai yra su tamsiai raudonais dryžiais ant pilvelio. Kūnas blyškiai rudas, už žnyplių kitame narelyje turi aštrias ataugas. Be to, jie mažesni už kitus vėžius. Lietuvoje rainuotieji vėžiai užauga iki 13 cm. Labai svarbu, kad šiems vėžiams beveik nerūpi temperatūrų svyravimai, vandens gėlumas, švarumas, slėptuvės ir netgi maistas. Jie aktyvūs visą parą ir visus metus, netgi žiemą.

Apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti elektronine sistema https://aakis.am.lt/. Apie skubaus reagavimo reikalaujančius įvykius praneškite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 123 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,