Rūpindamasi nykstančių plačiažnyplių vėžių išlikimu, Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė lėšų jų populiacijos būklei šalyje ištirti ir mokslinėms rekomendacijoms, kaip šią populiaciją išsaugoti, atkurti ir gausinti jos išteklius, parengti.

Šių vėžių Lietuvoje per pastarąjį šimtmetį sumažėjo daugiau nei 10 kartų. Todėl jie nuo šių metų įtraukti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nyksta plačiažnypliai vėžiai, – tai, kad juos išstumia invaziniai vėžiai. Nemažos įtakos jų būklei turi ir unguriai, vandens žinduoliai, jau nekalbant apie ligas. Jeigu nebus imtasi jokių veiksmų, mokslininkų prognozėmis, plačiažnypliai vėžiai Lietuvoje visiškai išnyktų iki 2060 metų.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, bus skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas plačiažnyplių vėžių būklės tyrimams. Jo laimėtojas privalės įvertinti 300 vandens telkinių, kuriuose anksčiau gyveno ar galimai ir dabar gyvena šie vėžiai, ir, remdamasis tyrimų duomenimis, parengti rekomendacijas jiems apsaugoti, jų ištekliams atkurti ir gausinti.

Kadangi šiemet numatoma uždrausti gaudyti plačiažnyplius vėžius visuose šalies vandens telkiniuose, dar viena užduotis – pateikti rekomendacijas, kokiais žvejybos būdais, priemonėmis ir sąlygomis būtų galima leisti šių vėžių gaudymą, nepakenkiant jų populiacijos būklei.

Tyrimo metu bus nustatytas plačiažyplių ir svetimžemių vėžių paplitimas, ištirtas jų užkrėtimas vėžių maru ir kitomis vėžių ligomis, įvertintos plačiažnyplių vėžių reintrodukcijos galimybės, pasiūlyti prioritetiniai vandens telkiniai jų populiacijos genofondui šalyje išsaugoti ir kt.