Mano Gargždai



Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos centralizacija kelia aistras

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Pastatas, kuriame būtų steigiamas naujas padalinys. Redakcijos nuotr. Pastatas, kuriame būtų steigiamas naujas padalinys. Redakcijos nuotr.

Tvarkyti Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterinę apskaitą centralizuotai nuo 2022 m. sausio 1 d.,tvarkymo funkcijas perduodant biudžetinei įstaigai Klaipėdos rajono švietimo centrui, prie jo įsteigus struktūrinį padalinį – toks sprendimas jau šį ketvirtadienį, birželio 17 d., gali būti priimtas Tarybos posėdyje. Tiesa, aistras kelianti reforma formaliai tarsi ir buvo pristabdyta – sprendimo projekto nederino meras Bronius Markauskas, tačiau nepaisant to, klausimas buvo svarstomas ir jam pritarta dviejuose komitetuose – Ekonomikos ir biudžeto (pirmininkas N. Galvanauskas) bei Vietos ūkio ir kaimo reikalų (J. Dumašius). Gali būti, kad ir nepaisant švietimo, kultūros įstaigų vadovų, buhalterių raštų, prašančių tinkamai išdiskutuoti jiems be galo svarbų sprendimą, klausimui gali būti pritarta. Tik ar nebus šis sprendimas neteisėtas? Antradienio rytą žiniasklaidos atstovams meras B. Markauskas nesiryžo prognozuoti, tačiau užsiminė, kad gali būti neišvengta ir teismo įsikišimo.

 

Kas planuojama?

Sprendimo projekto aiškinamajame rašte rašoma, kadKlaipėdos rajono savivaldybė valdo 41 biudžetinę įstaigą, bet centralizuoti siekia 39 įstaigas (Gaigalaičio globos namų ir Priešgaisrinės tarnybos buhalterių etatų savivaldybė neišlaiko): 24 švietimo įstaigas (iš jų – 3 gimnazijas, 10 pagrindinio ugdymo, 1 progimnaziją, 1 daugiafunkcį centrą, 5 ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 2 neformaliojo ugdymo ir 2 kitas švietimo įstaigas), 4 socialines įstaigas, 8 kultūros įstaigas (iš jų – 1 biblioteka, 1 muziejus ir 6 kultūros centrus), sporto centrą, sveikatos biurą ir turizmo centrą. Šiuo metu 39 įstaigose dirba 64 darbuotojai, tvarkantys buhalterinę apskaitą (34 vyr. buhalteriai, 16 buhalterių, 14 kasininkų-apskaitininkų), tai sudaro 54,5 etatus, metinis šių pareigybių darbo užmokesčio fondas – 807,3 tūkst. eurų.

„Paanalizavus esamą situaciją ir įvertinus kitų miestų bei rajonų patirtį, nustatyta, jog pilnai ar dalinai centralizavus buhalterinę apskaitą Klaipėdos rajono savivaldybei pavaldžiose įstaigose, per metus būtų galima pasiekti 10–11 tūkst. eurų ekonominį efektą (išlaidų sumažinimas vienai įstaigai), o buhalterinės apskaitos darbuotojų etatų skaičių sumažinti iki 28-erių (įvertinus buhalterijos išlaikymo administracinių išlaidų sumažėjimą, ekonominis efektas galėtų dar didėti). Tačiau svarbu atsižvelgti ne tik į ekonominio efekto siekimą, bet ir į efektyvesnį įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą“, – dėstoma Klaipėdos rajono biudžetinių įstaigų apskaitos optimizavimo pasiūlymo komandos parengta informacija.

Perėjus prie centralizuotos buhalterinės apskaitos vykdymo, visos buhalterinės apskaitos ir kitos su buhalterija susijusios operacijos būtų vykdomos naujai įsteigtame struktūriniame padalinyje. Pastarasis planuojama galėtų įsikurti Valstybinės mokesčių inspekcijos pastate Gargžduose, Vasario 16-osios gatvėje. „Buhalterinės apskaitos centralizavimas leistų sumažinti įstaigų išteklius (ar išlaidas), užtikrintų efektyvesnį įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymą, sumažintų buhalterinės apskaitos klaidų tikimybę, pagerintų įstaigų finansų valdymą ir finansų kontrolę. Pagrindiniai centralizuotos buhalterinės apskaitos tikslai – padidinti buhalterinės apskaitos skaidrumą, finansinės atskaitomybės duomenų valdymo prieinamumą, išgryninti vienodus buhalterinės apskaitos standartus ir reikalavimus visoms Savivaldybei pavaldžioms įstaigoms, užtikrinti galimybę palyginti duomenis“, – rašoma sprendimo projekto aiškinamajame rašte.

Esą Savivaldybei pavaldžios švietimo, sporto, kultūros ir socialinės paramos įstaigos turėtų tik perduoti šioms operacijoms atlikti ir pagrįsti reikalingą dokumentaciją, pvz., sąskaitas-faktūras, darbuotojų darbo laiko tabelius, direktoriaus įsakymus dėl darbuotojų darbo sąlygų pakeitimų ir pan. Išskirsčius centralizuotos buhalterinės apskaitos padalinio darbuotojus pagal veiklas, būtų efektyviau paskirstomi darbuotojų laiko ištekliai, specializuojamos jų veiklos bei lengviau sudaromi darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir mokymo planai.

Įdomu tai, kad sprendimo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodytas konkretus lėšų poreikis išeitinėms kompensacijoms išmokėti, centralizuotos buhalterinės apskaitos padalinio patalpų nuomai ir pritaikymui buhalterinei veiklai, kompiuterinės įrangos įsigijimui, IT programų atnaujinimui. Esą tai paaiškės pradėjus vykdyti centralizavimo procedūras, o pirmaisiais centralizavimo metais ekonominis efektas bus neigiamas.

 

Įstaigų bendruomenės sužinojo tik praėjusią savaitę

Nors klausimas rengiamas jau ne vieną mėnesį, jis buvo svarstomas Portfelio komisijoje, kurią sudaro meras, vicemerai, Administracijos direktorius ir pavaduotojai, tačiau įstaigų atstovai su informacija supažindinti tik birželio 8 d., praėjusią savaitę. Tą pačią savaitę jau vyko ir komitetų posėdžiai, kuriuose šis klausimas atsidūrė dėmesio centre.

Nepritarimas, nuogąstavimai iš švietimo bei kultūros įstaigų vadovų buvo išgirsti ir pirmųjų supažindinimų su parengtu projektu metu, tačiau šią savaitę oficialų kreipimąsi į merą, Administracijos direktorių, Tarybos narius išplatino tiek šių įstaigų vadovai, tiek jose dirbantys buhalteriai.

„Klaipėdos rajono biudžetinių įstaigų vadovai ir buhalteriai buvo šokiruoti iš neoficialių šaltinių sužinoję apie parengtą projektą <...> Mūsų manymu, priimami skuboti sprendimai, nustatyti sunkiai įgyvendinami terminai ir pagrindinė problema – neaiškus šios pertvarkos tikslas. Tokio pobūdžio pertvarkos, ypač kai jos susijusios su finansais, turi būti pamatuotos ir pagrįstos kruopščia ekonomine ir teisine analize. Svarbiausi argumentai dėl centralizuotos buhalterinės apskaitos buvo įvardinti šie: kokybės pagerinimas, Savivaldybės biudžeto lėšų sutaupymas ir geresnis duomenų valdymo prieinamumas. Nepateikta faktų, įrodančių, kad savarankiškų įstaigų apskaitos tvarkymas yra neefektyvus. Nėra aiškumo, kas kokias funkcijas vykdys centralizuotoje buhalterijoje. Projektas parengtas nederinus ir neinformavus pačių įstaigų. Taupymas numatytas įstaigų vadovų ir pavaduotojų ūkio reikalams, valgyklų darbuotojų, sekretorių padidėjusio darbo krūvio sąskaita. Neaišku, kokios funkcijos lieka švietimo įstaigoje, kas jas vykdys ir ar yra numatytas apmokėjimas už papildomai deleguotas funkcijas. Akivaizdu, kad bloginamos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo sąlygos. 36 žmonės neteks darbo. Kyla ir daugiau klausimų dėl buhalterinės apskaitos skaidrumo – kas garantuos, kad įstaigos bus finansuojamos vienodais principais, nepriklausomai nuo politikų ir centralizuotoje buhalterijoje dirbančių darbuotojų?“, – rašte dėsto planuojamų centralizuoti įstaigų vadovai.

Jų teigimu, neįtikina argumentai, kad sumažinus buhalterių skaičių kone per pusę ir padidinus jų darbo krūvį, pagerės darbo kokybė. Taip pat esą atsižvelgiant į savivaldybių, kuriose vykdoma centralizuota buhalterinė apskaita darbo patirtį, funkcinis centralizuotos buhalterinės apskaitos modelis, kuris planuojamas mūsų Savivaldybėje, nepasiteisino. Taip pat esą numatytas centralizuotos buhalterinės apskaitos vykdymo laikas nuo 2022 m. sausio 1 d. parinktas netinkamai – neužbaigus vienerių finansinių metų, negalima pradėti kitų.

„Visų biudžetinių įstaigų vadovai bei darbuotojai prieštaraujame skubotai buhalterinės apskaitos centralizacijai. Siūlome siekti dialogo, sudaryti Darbo grupę, ieškant pamatuotų sprendinių dėl buhalterinės apskaitos centralizavimo procesų suvaldymo. Prašome biudžetinių įstaigų vadovų ir buhalterių atstovus įtraukti į projekto darbo grupę. Tikimės būti išklausyti ir išgirsti“, – poziciją išreiškė įstaigų atstovai.

Buhalterių atviras laiškas valdžios atstovams buvo publikuotas portale – su jų pozicija galima susipažinti čia.

 

Meras siūlo dar diskutuoti

Meras B. Markauskas, kuris yra Portfelio komisijos pirmininkas, teigė, kad mato šio projekto naudą, siekiant mažinti buhalterinių klaidų skaičių, turėti vieningą sistemą, kuri užtikrintų lengvesnį priėjimą prie apibendrintos informacijos.

„Ne paskutinėje vietoje – ir efektyvumas. Vietoj 64 darbuotojų numatyta 28. Iš principo tam projektui buvo pritarta. Projekto vadovas buvo paskirtas M. Šunokas, projektas buvo ne kartą svarstomas, buvo daug klausimų ir dėl apskaitos sistemos, vietos, terminų. M. Šunoką vėliau pakeitė R. Petrauskienė, ji tapo to projekto vadove, atsakinga už projekto grafiką, rizikų įvertinimą, jų valdymą“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo meras.

Jis prisipažino, kad jam buvo netikėta, kad sprendimo projektas jau buvo parengtas, tačiau nebuvo skirta laiko diskusijoms su švietimo ir kitų įstaigų vadovais.

„Kalbame apie socialinį dialogą, siekiame įsitikinti ne tik patys, bet ir įtikinti kitus daromo sprendimo nauda, tai čia prasilenkia su logika toks skubėjimas. Tikrai todėl jam (sprendimo projektui – aut. past.) nepritariau, nėra išdiskutuota, atsakyta į klausimus ir biudžete nėra numatytos lėšos išeitinėms kompensacijoms. Sprendimą reikia atidėti,“ – motyvus vardijo rajono vadovas.

 

Sprendimo projekto meras B. Markauskas nederino. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Jis pripažino, kad gali būti, kad ketvirtadienį nauja valdančioji dauguma gali bandyti priimti sprendimą, bet ir įstaigų vadovų, darbuotojų reakcijos liudija, kad klausimas nėra tinkamai išdiskutuotas. Esą buvo galima pasimokyti iš buhalterijos centralizavimą vykdžiusių savivaldybių pavyzdžių, kaip tinkamai komunikuoti su suinteresuotomis pusėmis, tačiau to padaryta nebuvo.

„Toks nesutarimas neprideda solidumo Savivaldybei. Kai iš jėgos pozicijų tai daroma, natūralu, kad yra pasipriešinimas, visuomenei kelia įtampą. <...> Manau, kad projekto vadovas turi prisiimti atsakomybę, laiko buvo, tik projekto gairės nebuvo tinkamai surašytos, nebuvo ilgesnio laiko projekto pristatymui ir diskusijai“, – nuomonę dėstė B. Markauskas.

Mero manymu, reikia atsakyti į klausimus įstaigų vadovams, paaiškinti, kam atiteks darbo krūvis, kai neliks buhalterių, galbūt sutarti, kad dalyje įstaigų liks kažkokia apskaitininko dalis etato, kaip esą buvo padaryta Klaipėdoje.

Numatoma, kad reformai įgyvendinti gali prireikti apie 500 tūkst. eurų, iš kur bus rasta tokia nemaža suma Savivaldybės biudžete meras atsakyti negalėjo.

„Kaip bebūtų keista, į sprendimo projekto derinimą nebuvo įtraukta Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė ir jai buvo naujiena, ji taip pat tą klausimą iškėlė. Aš negaliu atsakyti, nes nepritariau, turės atsakyti tie, kurie teikia ir kurie balsuos, nes lėšų poreikis pakankamai nemažas“, – į žiniasklaidos klausimus atsakinėjo meras, pridurdamas, kad buvo galbūt galima svarstyti apie buhalterijos centralizavimą etapais, tuomet ir lėšų būtų reikėję mažiau.

Pasiteiravus, kaip vyktų atranka į buhalterinę veiklą vykdančio padalinio laisvas darbo pozicijas, meras sakė, kad yra planuojama atleisti visų įstaigų buhalterius, būtų skelbiami konkursai į naujas darbo vietas.

„Tai reformos projektas, jis sukels ir sukelia daug klausimų ir pasipriešinimo. Projekto savininkas turėjo tai numatyti ir gerokai daugiau laiko skirti diskusijoms su įstaigų vadovais ir buhalteriais. Galvoti, kad 100 proc. pritartų – naivu, visada liks skeptikų. Žadėjau ir dabar žadu, kad diskusijos turi būti prieš priimant sprendimą. Žmonės turi išgirsti atsakymus į jiems kylančius klausimus“, – apibendrino meras.

Jis užsiminė, kad net ir priėmus sprendimą „gali būti, kad jis netaps teisės aktu (nesuderintas ir neįregistruotas sprendimo projektas – aut. past.) ir galimas kreipimaisi į teismą, bet nenorėčiau komentuoti, kas būtų, jeigu būtų.“

 

Komitetuose vieniems pritrūko informacijos, kiti sakė, kad sprendimas neišvengiamas

Kausimams pritarta ir nuspręsta juos teikti Tarybai Ekonomikos ir biudžeto (pirmininkas N. Galvanauskas) bei Vietos ūkio ir kaimo reikalų (pirmininkas J. Dumašius) komitetuose.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už šį projektą, Jurgita Rusteikienė, pristatinėdama buhalterijos centralizavimo klausimą minėjo, kad lyginant su panašiomis savivaldybėmis (Telšių, Plungės) buvo identifikuota, kad Klaipėdos rajone yra pareigybių perteklius, nors įstaigų skaičius yra panašus. Jos teigimu, valstybės mastu taip pat einama centralizacijos linkme , o sutaupytas lėšas, įgyvendinus projektą, būtų galima nukreipti tų pačių įstaigų reikmėms.

Tarybos narys S. Karbauskas prašė pateikti daugiau gerųjų, blogųjų buhalterijos centralizavimo pavyzdžių kitose savivaldybėse, pasigedo išsamesnės analizės. Daugiau informacijos minėtu klausimu prašė ir Tarybos nariai Martynas Pocius bei Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.

Tarybos narys Vaclovas Dačkauskas Ekonomikos ir biudžeto komitete kalbėjo: „Buhalterijų centralizavimas yra neišvengiamas, taip bus sumažinamas klaidų skaičius. Eiliniam buhalteriui, kuris dirba 0,25 etato neįmanoma susekti visų poįstatiminių aktų ir pan. Dėl to sprendimas savalaikis. Kai kurie žmonės turės ieškotis kito darbo, bet branduolys išliks, pagerės darbų kokybė. 2022 m. turėsime apie 400 tūkst. eurų efektą, galėsime nukreipti kitoms reikmėms, darbo sąlygų gerinimui biudžetinėse įstaigose.“

 

Anot buvusio ilgamečio mero V. Dačkausko, buhalterijos centralizacija - neišvengiama. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Konservatorius Alfredas Šiaulys minėjo, kad projekto kuratorius buvo meras, tad esą jam turėtų būti skiriamos ir liaupsės, ir kritika: „Frakcija sprendimui pritariame.“

„Valstiečių“ atstovas Raimundas Daubaris minėjo, kad projektas yra stumiamas buldozerio principu, jį esą inicijavo Liberalų sąjūdžio frakcija.

„Projektas gal ir reikalingas, bet nėra iki galo užbaigtas, finansavimas nenumatytas. Jeigu meras nepasirašys, sulauksime iš darbuotojų teismų ir juos jie turėtų laimėti. Jeigu mums pavyks, prisiimsite jūs nuopelnus, o jeigu nepavyks – šunis sukarsite ant mero“, – kalbėjo Ekonomikos ir biudžeto komitete R. Daubaris.

 

R. Daubaris sakė, kad klausimas stumiamas buldozerio principu. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Nerijus Galvanauskas minėjo, kad projekto idėja priklauso buvusiam Administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui, tačiau visos frakcijos tuomet klausimo įgyvendinimui pritarė.

Administracijos direktorius, laikinai einantis pareigas, Justas Ruškys aiškino, kad žodis „stūmimas“ čia nėra tinkamas, nes esą Portfelio komisija sprendimą patvirtino, o pagal grafiką jis turėjo būti gegužės mėnesio Tarybos posėdyje.

„Atsižvelgiant į politinius pasikeitimus ir tai, kad nebuvo pristatyta įstaigoms, jį išėmėme. Mes einame pagal grafiką, daugiau nei pusės metų rezultatas, turi vienoks ar kitoks sprendimas būti“, – kalbėjo J. Ruškys.

Paprašius išaiškinimo dėl klausimo svarstymo teisėtumo, pasisakė Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Vaidotas Jasas: „Savivaldybės tarybos reglamentas numato, kad projektai turi būti suderinti su meru. Teismas vertintų, ar pagrįstai nederino, ar motyvuotas tas nederinimas, ar galėjo priimti tokį sprendimą ir be teigiamos mero vizos.“

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius minėjo, kad buhalterijos centralizacijos žingsnis, iš tiesų yra neišvengiamas, tačiau projekto rengėjai turi prisiimti atsakomybę, kad nėra viskas padaryta iki galo.

„Reikia nebijoti diskutuoti su įstaigomis. Buvo mintis, kad visus turime atleisti, paskui jie turi dalyvauti konkurse naujoje įstaigoje. Gal įmanoma padaryti, kad tie žmonės galėtų be įspėjimų lapelių ir pradėti ten darbuotis“, – pasiūlymus teikė vedėjas, akcentuodamas sėkmingo pasirengimo procesui svarbą.

Apie tai, kad turi būti rasti būdai darbuotojų perkėlimui be atleidimų pritarė ir socialdemokratas Jonas Dromantas.

Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja I. Gailiuvienė taip pat antrino, kad darbas su šiuo projektu dar nėra atliktas iki galo, todėl siūlė jį geriau apsvarstyti tik kaip informaciją, pagal sprendimo projektą nebalsuoti.

„Šiemet tokie pakankamai geri metai, galėtume surasti išteklių, reikia patalpas išnuomoti. Galbūt galima perkėlimo tvarka, nors Teisės skyrius sako, kad nėra tokios galimybės. Gal kitame posėdyje būtų galima priimti sprendimą, pati nebuvau kviesta diskusijai su kultūros, švietimo įstaigomis. Projekto komanda dirba užsislėpusi, prašyčiau viešumo“, – sakė vedėja.

Ši iškart sulaukė konservatoriaus A. Šiaulio puolimo – esą kiršina ir taip jautrią bendruomenę.

„Yra psichologiniai ryšiai, vienas žmogus ir buhalteris, ir sekretorius. Tik analizuodami visus procesus mokyklose, socialiniuose centruose, gilindamiesi, susitikindėdami, galėsime priimti sprendimus <...> iki galo tų visų niuansų neišnagrinėsime, galime nukelti sprendimo įsigaliojimą, nuo vasario 1 d.“, – minėjo N. Galvanauskas, akcentuodamas, kad sprendimą vistik priimti reikėtų ateinančiame Tarybos posėdyje, nes atidėjus jį dar kitam (rugpjūtį – aut. past.), sprendimo įgyvendinimas ženkliai nusikeltų.

Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitete vicemerė Audronė Balnionienė sakė: „Įsiklausius į vadovų baimes, išgirdau tokius dalykus: Kaip čia bus, kai nebus buhalterio? Nebus kas per renginį kėdes nuneša, ar gėles karpo ir pan. Niekada nekeliame priešingo klausimo, kodėl renginių režisierius nepildo tabelių. Šis projektas išgrynintų profesiją, atliekamas pareigas, o kitas pareigas ir funkcijas reikėtų iš esmės peržiūrėti, kiekvienas turi dirbti savo darbą.“

 

Vicemerė A. Balnionienė teigė, kad toks centralizavimas padėtų išgryninti buhalterio profesiją. Klaipėdos r. sav. nuotr.

 

Jai pritarė projekto vadovė J. Rusteikienė, kuri sakė, kad atskyrus personalo, apskaitos ir buhalterijos sritis, bus galima įvertinti, kiek tos tikrosios buhalterijos yra. Ji teigė, kad esą įstaigos direktorius turi turėti finansinį išsilavinimą.

Su tuo nesutiko Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius: „Vadovas turi turėti pedagoginį išsilavinimą, tą nustato kiti teisės aktai. Mokykla, kurios krepšelio lėšos milijonas ar pusantro, jai vis tiek reikės pagalbos suskaičiuoti etatų dalis įstaigoje, nes tikrai to nepadarys to vadovas, ar pavaduotojas.“

Vedėjas komiteto posėdyje teigė, kad yra dar nemažai neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl grynųjų pinigų, įstaigose, kuriose yra valgyklos, dalyvavimo projektuose ir pan.

M. Pocius sakė, kad vadovams bus sunku priimti sprendimus, nežinant konkrečios finansinės situacijos. J. Rusteikienė patikino, kad yra svarstoma sukurti skyrių, kuriame dirbtų tarpininkai tarp vadovo ir buhalterių.

„Šiuo sprendimu duodame eigą tolesniam darbui, o vėliau turi ir diskusijos vykti, paaiškinti, kaip bus toliau“, – sprendimą priimti skatino konservatorius Jonas Dumašius.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 78 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,