Mano Gargždai



Korupcijos byloje – prokuroro kirtis: savo elgesiu Gražulis parodė, kad jam negalioja įstatymai

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
P. Gražulis.Josvydo Elinsko/www.DELFI.lt nuotr. P. Gražulis.Josvydo Elinsko/www.DELFI.lt nuotr.

Trečiadienį Vilniaus apygardos teisme atversta byla, kurioje dėl kaltinimų piktnaudžiavimu turi aiškintis Seimo narys Petras Gražulis. Anot prokuroro, parlamentaras pasinaudojo savo statusu spręsdamas bendrovės „Judex“ problemas po to, kai Rusijos pareigūnai 2015 m. įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų. Pats P. Gražulis kaltinimus visą laiką neigė ir vadino šią korupcijos bylą politiniu susidorojimu.

 

Su advokatu Rolandu Tilindžiu į posėdį atvykęs P. Gražulis neslėpė pasipiktinimo šia byla ir tvirtino, kad tai – susidorojimas su juo.

Teismo procesas prasidėjo nuo įprastos procedūros, kaltinamojo prisistatymo.

„Šeimyninė padėtis – išsiskyręs. Išsilavinimas – nebaigtas aukštasis. Esu teistas sovietmečiu“, – kalbėjo P. Gražulis.

Paklaustas, ar gavo kaltinamąjį aktą, politikas atsakė jį turintis.

„Bet neskaičiau“, – pridūrė jis.

 

Prokuroras: Gražulis parodė, kad jam negalioja įstatymai

Po šių formalumų Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius perskaitė, kuo yra kaltinamas P. Gražulis.

Pasak prokuroro, 2015 metais kilus listerijų „Judex“ produkcijoje skandalui, Seimo narys padėjo tvarkyti bendrovei su tuo susijusias problemas: ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, ragino duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas.

P. Gražulis veikė bendrovės „Judex“ tuometinio generalinio direktoriaus Rimanto Kičo ir bendrovės komercijos direktorės Patricijos Pachomovaitės prašymu. Pastaroji dirbo ir jo padėjėja Seime.

Kaltinime nurodoma, kad P. Gražulis ne kartą skambino tuometiniam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui Jonui Miliui bei kitiems šios įstaigos pareigūnams, prašydamas išduoti sertifikatus, kad „Judex“ produkcijoje nėra listerijos bakterijų.

„Jis kreipėsi į VMVT skyriaus vedėją ir informavo, kad problemas sprendžia ir susitarė su Rusijos pareigūnais, kad jie į pažeidimus nereaguotų“, – kaltinimą skaitė prokuroras.

Už šią pagalbą Seimo narys esą gavo turtinės naudos. „Judex“ jam du metus neatlygintinai leido naudotis 32 tūkst. eurų kainuojančiu „Lexus“, taip pat įmonės lėšomis jis prisipylė kiek daugiau nei 1 000 litrų degalų, be to, jam ne kartą pirko lėktuvo bilietus.

„Savo elgesiu P. Gražulis parodė, kad jam negalioja įstatymai ir kad aukštesnes pareigas einantis žmogus gali nurodinėti kitiems, jam nepavaldiems asmenims. Taip jis menkino užimamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo bei Seimo narių autoritetą, pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą“, – sakė prokuroras.

 

Kaltas nesijaučia

Išklausęs kaltinimus P. Gražulis sakė jų nepripažįstantis, tačiau parodymus duoti kol kas atsisakė, savo įvykių versiją teismui jis ruošiasi išdėstyti tik tada, kai bus apklausti visi 34 liudytojai.

„Kaltas nesijaučiu, nes jokios naudos negavau“, – pareiškė jis.

Po posėdžio P. Gražulis kalbėjo, kad padėjo ne tik „Judex“, bet ir daugybei kitų įmonių ir tą darė nesiekdamas jokios naudos.

„Aš padėjęs tūkstančiams, šimtams įmonių. Jei būčiau abejingai žiūrėjęs į žmonių problemas, manęs niekas nebūtų rinkęs“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie kaltinimus, esą jis gavo turtinę naudą, P. Gražulis tokius kaltinimus kategoriškai neigė.

„Jeigu važiuoja 2 ar 3 žmonės, perka bilietus vienas. Man visada sekretorė pirkdavo, viešbučių bilietus, viską. O po to pinigus atiduodi. Aš nežinojau net kaip ji pirkdavo, aš galvojau iš savo pinigų ji perka“, – aiškino P. Gražulis.

Ši byla toliau bus nagrinėjama kituose teismo posėdžiuose, į juos privalės vaikščioti ir pats Seimo narys.

2016 metais P. Gražulis atsisakė duoti parodymus kaip specialusis liudytojas, todėl generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą leidimo patraukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Su tokiu prašymu tuometinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą kreipėsi 2019 metų birželio 4 dieną, tačiau šį prašymą Seimas atmetė.

Išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes 2019 metų rudenį ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Praėjusių metų gruodžio 3 dieną generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo ir Seimas leido patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

Panaikinus Seimo nario teisinę neliečiamybę, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas. P. Gražuliui buvo pareikštas įtarimas dėl piktnaudžiavimo. Atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus dokumentus, buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Baudžiamąją bylą sudaro 44 tomai dokumentų. 2016 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, tyrimą organizavo ir kontroliavo Generalinės prokuratūros prokurorai.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 96 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,