Viską savo kelyje niokojantys potvyniai, alinančios sausros, didžiulis sniego, kur jo beveik niekada nebūna, kiekis – šie ir panašūs gamtos kataklizmai ateityje gali ne tik dažniau kartotis, bet ir dar labiau sustiprėti, teigiama praėjusios savaitės pradžioje Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) vardu paviešintoje mokslinėje ataskaitoje. Lietuvoje tokie reiškiniai vis dar ne tokie pastebimi, tačiau augant neužtikrintumui dėl ateities patariama būti budresniems ir geriau pasirūpinti savo turto apsauga.

Gamtos išdaigos – visais metų laikais

Klimato pokyčius stebinti ir objektyvią mokslinę informaciją apie tai teikianti Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (Intergovernmental Panel on Climate Change (IPCC) – angl.) perspėja, kad nuo XIX amžiaus vidutinė oro temperatūra pasaulyje padidėjo maždaug 1,1 laipsnio pagal Celsijų, o per artimiausius kelis dešimtmečius kils dar bent 0,4 laipsnio. Kaip pastebi draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas, visa tai jau dabar turi nemažos įtakos klimatui.

„Kaip galima spręsti iš šios ataskaitos duomenų, besikeičiantis klimatas susijęs su dažnesnėmis sausromis, karščio bangomis, kas ypač aktualu miestų, kuriuose ir taip paprastai fiksuojama aukštesnė temperatūra, gyventojams. Dažniau fiksuojamos ir šalčio bangos, kurioms didelė dalis žmonių yra visiškai nepasiruošusi. Taip pat pokyčiai klimate lemia ir intensyvesnius kritulius, dėl kurių kylantis jūros lygis tampa grėsme daugybei miestų ir ten esančiam žmonių turtui“, – teigia ERGO atstovas.

Iš tiesų, šiemet pasaulyje skambėjo daugybė naujienų apie gamtos sukeltas anomalijas – Vokietiją ir Belgiją siaubė milžiniški potvyniai, nuo pernelyg didelio vandens kiekio nukentėjo ir Kinija bei Jungtinės Karalystės sostinė Londonas. Žiemos audros Teksase paliko kelis milijonus žmonių ir daugybę verslų be elektros, o rekordinis sniego kiekis Madride visiškai paralyžiavo vietinį gyvenimą.

Lietuvos neaplenks

Ne vieną gamtos anomaliją šiemet teko išgyventi ir Lietuvos gyventojams. Pavyzdžiui, liepos 6-ąją trūko vos 0,3 milimetro vandens, kad būtume kalbėję apie iškritusį katastrofinį lietaus kiekį (80 milimetrų) apsemtame Vilniuje, o liepos 17 dieną Jurbarke buvo užfiksuota katastrofinė liūtis – ten vos per tris valandas iškrito 91,4 milimetrų kritulių arba perpus daugiau nei įprasta visam mėnesiui. Kaip apibendrina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė, tokių lietų pasitaiko vis dažniau, o JTO tyrimo išvados nieko gero nežada ir, atrodytų, labai saugiai gyvenantiems šalies žmonėms.

„Nuo 1961 metų, kada šalyje pradėti instrumentiniai intensyvūs matavimai, oro temperatūra pakilo 2–3 laipsniais pagal Celsijų. Kad klimatas išties keičiasi, rodo ir žmonių prisiminimai – vos prieš porą dešimtmečių žiemos buvo kur kas šaltesnės, o dabar jos šiltėja. Kur kas karščiau ir vasarą, štai liepą stebėjome karščio rekordus, kartu su temperatūros pokyčiais didėja ir kritulių kiekis, pavyzdžiui, šiemet gegužė buvo paskelbta pačia lietingiausia nuo 1961 m., o liepa – pačia karščiausia. Orų ekstremalėjimas yra akivaizdus, nors mūsų šalis ir nedidelė ir gyvename palyginti ramioje zonoje“, – konstatuoja klimatologė.

Ypač nukenčia ūkininkai ir vairuotojai

Mačiulytė teigia, kad tokie klimato pokyčiai gali turėti nemažos įtakos ūkininkams, kurie privalės prisitaikyti ir keisti auginamas augalų kultūras ir veisles. Mat įprastai žiemkenčius turėtų užkloti sniego danga, sauganti nuo iššalimo, o keičiantis klimatui šios apsauginės dangos gali ir nelikti, augalai gauti daugiau vandens ir neišgyventi iki pavasario. Taip pat didesnis per dieną tenkantis kritulių kiekis auginamoms kultūroms grasina ir kitais metų laikais.

„Neigiamos įtakos žemės ūkiui turi ir dažnėjantis škvalas, kai sustiprėja vėjas, ir dažnai jį lydinti kruša, kai iš dangaus pasipila kartais ir golfo kamuoliuko dydžio ledo gabaliukai. Šie gamtos reiškiniai vos per pusvalandį gali sunaikinti ilgiausiai puoselėtą derlių ir turėti neigiamos įtakos žydintiems sodams. Ilgamečiai duomenys rodo, kad gamtos padaroma žala yra išaugusi, o ateityje, jei pasauliniu mastu nebus priimti kažkokie sprendimai, turėsime ir dar didesnių bei skaudesnių pasekmių“, – teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistė.

Apie padidėjusią žalą kalba ir G. Matiukas. Jis akcentuoja, kad liūtys gali užtvindyti ne tik laukus, bet ir miestus – čia vandeniu prisipildo rūsiai, automobiliai, didelės įtakos tai gali turėti ir statyboms, lemti net sveikatos sutrikdymą. ERGO duomenimis, vien per liepos pradžios potvynius iš viso sulaukta daugiau nei 200 gyventojų kreipinių dėl gamtos stichijų padarytos žalos: vanduo skverbėsi per stogą, sienas ir ventiliacines angas, apgadino baldus ir įrangą, niokojo automobilius.

„Daugiausiai žalos užfiksuotos automobiliams, kurie buvo apsemti požeminėse stovėjimo aikštelėse, reikėjo atlikti džiovinimo ir valymo bei įvairius elektros instaliacijos remonto darbus. Pasitaikė atvejų, kai pakilusios važiuojamosios dalies trinkelės kliudė automobilio dugną, važiuojant per didelę balą variklis patyrė hidrosmūgį ir jam reikėjo „kapitalinio“ remonto. Nereikia pamiršti, kad nuo stipraus lietaus ir vėjo lūžta ir ant automobilių krenta medžiai. Visa tai galiausiai lemia didžiules išlaidas, pavyzdžiui, hidrosmūgio padaryta žala vienąkart siekė 23 tūkstančius eurų, o krentančio medžio padaryta žala – daugiau nei 5 tūkstančius eurų. Tad ir gyvenant, atrodytų, ramioje vietoje, niekada negali būti užtikrintas dėl gamtos užmačių“, – įspėja G. Matiukas.