Nuo rugpjūčio 16 d. įsigaliojo reikalavimai įvairioms veikloms: renginiams atvirose ir uždarose erdvėse, kino teatrams, viešajam maitinimui ir kitoms paslaugoms. Įmonės, norinčios išvengti tam tikrų apribojimų, dar iki rugsėjo 13-osios pasirinktinai gali apsispręsti aptarnauti klientus tik su galimybių pasais. Pavyzdžiui, maitinimo įstaigos, kurios aptarnauja klientus tik su galimybių pasais, gali neriboti žmonių skaičiaus prie staliukų, teikti maitinimą savitarnos principu, o veido kaukių dėvėjimas tampa tik rekomendacinis. Kitu atveju, kai priimami lankytojai su galimybių pasais, ir be jų, prie staliuko uždarose patalpose leidžiama būti ne daugiau 2 asmenims, atvirose – ne daugiau nei 5-iems (išskyrus šeimos narius ir vieno namų ūkio narius).

Socialiniame tinkle – piktų komentarų jūra, sulaukė ir grasinimų telefonu

Klaipėdos rajone Agluonėnuose veikianti svetainė-kavinė „Agluona“ nusprendė, kad nuo rugpjūčio 16-osios priims klientus tik su galimybių pasais. Apie tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame kilo tikrų tikriausia neapykantos audra, o verslo savininkė Petrė Račkauskienė atviravo, kad ne tik sulaukė gausybės neigiamų komentarų, bet ir skambučių su grasinimais.

Ji teigė, kad sprendimą apsispręsti taip dirbti paskatino tai, kad jų verslas turi itin daug rezervacijų, norisi žmones įspėti, kad būtų pasiruošę ribojimams.

„Gerbiame savo klientus, kurie buvo užsirezervavę švęsti savo šventes. Dažnai tarp svečių yra žmonių, kurie neturi Galimybių pasų, tad žmonės turi priimti kitus sprendimus: ką jie darys? Jeigu atvažiuos švęsti krikštynų 20 žmonių ir, Jūs įsivaizduokite, aš susodinsiu po du prie stalo, tai visiška nepagarba, – sprendimą grindė verslininkė. – Esame legali įmonė, privalome vykdyti nurodymus, čia gal tiems, kurie dirba be rezervacijų, jiems tai nesvarbu, atvažiavo po 2 ar lauke 5-i ir gali būti. O mes ir tortus kepame, paskui prikepsime jų, o negalėsime žmonių priimti, tai būtų absurdas.“

P. Račkauskienė teigė, kad taip duodama laiko žmonėms apsispręsti, galbūt kai kurie pasirinks švęsti namuose, o gal visgi pasirūpins galimybių pasais.

Pasiteiravus, ar tikėjosi tiek neigiamų nuomonių, verslininkė atviravo, kad kažkiek tikėjosi, bet tikrai ne tokiu mastu.

„Ne tik socialiniame tinkle, bet gavau ir asmeninių skambučių su grasinimais. Neturi kam pagrasinti, pagrasina mums, nes žino, kad mes nieko jiems nepadarysime“, – pasakojo kavinės savininkė.

Paklausus, kokie tai žmonės, verslininkė sakė: „Šitaip kalba tie, kurie nieko gyvenime nėra sukūrę, kurie neužsidirba atlyginimo, o jį gauna. Agresyvūs, pikti. Kai kurie asmenys sukėlė įtarimų, kad yra samdomi šiam tikslui. Mes peržiūrėjome nuodugniau 200 komentarų, tai vieni iš Marijampolės, kiti – iš Tytuvėnų, jie net nebuvę pas mus.“

O ar klientų sulaukta mažiau? Nes daugelis komentaruose rašė, kad daugiau nebesilankys šioje įstaigoje, linkėjo net bankroto.

„Pradėjo važiuoti geresni žmonės. Vakar buvo ir skambučių, kurie linkėjo sėkmės, palaikė. Vakar buvo atgaiva dūšiai. Visada sakydavau, kad pas mus blogi žmonės nevažiuoja, man atrodo, kad rašo tie, kurie nesilanko ir kurie nieko nesupranta“, – optimizmo neprarado P. Račkauskienė.

Vėl serga šeimose, būta atvejų vasaros stovyklose

Klaipėdos rajone sergamumo koronavirusu naujų atvejų skaičius per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų, Lietuvos statistikos departamento rugpjūčio 18 d. duomenimis, siekia 410,3, šalies – 260,4.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė pastebėjo, kad atvejų augimas prasidėjo liepos antroje pusėje ir įgavo pagreitį. Viena priežasčių, anot specialistės, daug atlaisvinimų, mažiau įvairių ribojimų, jaučiamas žmonių atsipalaidavimas, pamirštamas ir taisyklingas kaukių dėvėjimas, ir rankų higiena.

„Sergamumą nagrinėdami matome, kad tai susiję su įvairiomis šventėmis, renginiais. Nemaža dalis suserga šeimose. Nagrinėjant priežastis, žmonės dviejų savaičių laikotarpyje įvardija įvairių veiklų, kurios galimos, todėl identifikuoti konkrečiai, kur užsikrėtė, tampa dažniausiai neįmanoma. Apie pusė vis dar sako, kad nežino, kur užsikrėtė“, – mintimis dalinosi NVSC Gargždų skyriaus vedėja, pridurdama, kad augimą lemia ir žymiai lengviau užkrečiama atmaina.

Klaipėdos rajone užsikrėtimai koronavirusu buvo nustatyti ir dviejose vasaros vaikų stovyklose – atsiradus vienam sergančiam, užsikrėtė po kelis vaikus.

Daugiau nustatomų atvejų galima sieti ir su privalomų profilaktinių tyrimų įvedimu: „Padidėjimas gali būti siejamas ir su tyrimų apimčių padidinimu. Profilaktiškai besitikrinant randamos ir besimptomės formos. Tada dirbama, bandoma žiūrėti kontaktus. Epidemiologine prasme tai yra gerai.“

Kasdien keliasdešimtis asmenų epidemiologiškai ištirti turintys specialistai užsimena apie didelį darbo krūvį, todėl gavusius atsakymą apie teigiamą koronaviruso testą, prašo patiems savarankiškai užpildyti NVSC tinklalapyje esančią anketą susirgusiam COVID-19.

„Daug darbo yra su vienu atveju, mums yra šiek tiek lengviau, jeigu anketa užpildyta, tada pokalbiai trumpesni, taupomas specialistų laikas“, – prašymą pateikė A. Syminienė.

Ji apgailestavo, kad žmonės nenoriai bendrauja su specialistais, nepasako tikslios informacijos apie turėtus kontaktus, į epidemiologus žiūri nepalankiai.

„Jeigu gydytojo pagalbos reikės, tai patys ieškos. O mes skambiname, klausinėjame, juk ne iš smalsumo, o galvojame, ką jam patarti, jo aplinkai. Mes gydome aplinką epidemiologiškai. Įspūdis susidaro, kad mes per prievartą siūlome savo kompetenciją, patarimus. Liūdna, kai meluoja ir nepasako, juk tik gavę teisingą informaciją, galime teisingai gydyti aplinką: apsaugoti bendradarbius, artimuosius“, – apie neigiamą požiūrį, su kuriuo susiduriama, atviravo pašnekovė.

Skiepų nauda: globos namuose nesusirgo nė vienas paskiepytas globotinis

Vakcinacijos apimtys Klaipėdos rajone taip pat gerokai atsilieka nuo šalies vidurkio. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajone abiem vakcinos dozėmis paskiepyta 46,9 proc. gyventojų, o šalyje – 56,7 proc. Tiesa, paskelbus apie planuojamus ribojimus neturintiems Galimybių paso, vakcinacijos proceso suaktyvėjimas jaučiamas ir mūsų rajone.Remiantis oficialiai pateikiamais statistiniais duomenimis, liepos 19–rugpjūčio 1 d. paskiepyti 2 873 gyventojai. Paskutines dvi savaites, nuo rugpjūčio 2 iki 15 d. paskiepyti 3 584 asmenys.

A. Syminienė sako, kad jau asmeniškai galėjo įsitikinti vakcinacijos nauda.

„Vienuose globos namuose buvo nustatytas susirgimas, ir, tiriant, parodė gyvenimas, kokia didžiulė skiepijimo reikšmė – nesusirgo nė vienas paskiepytas globotinis, nei lengva, nei sunkia forma“, – atvejį prisiminė epidemiologė.

Be to, verta prisiminti, kad pasiskiepijęs asmuo, buvęs didelės rizikos sąlytyje su sergančiuoju, neturi izoliuotis.

„Tokiems žmonėms rekomenduojama laikytis socialinės distancijos. <...> Yra mokslinių teiginių, kad pasiskiepijęs asmuo ir susirgęs COVID-19 mažiau išskiria į aplinką viruso dalelių. Pasiskiepijusiam žmogui žymiai mažiau rizikų pačiam užsikrėsti ir kitą užkrėsti. Jis yra saugesnis“, – įžvalgomis dalinosi NVSC specialistė.

Su galimybių pasais šalyje apsisprendė dirbti 526 įmonės

Ji atkreipė dėmesį, kad nuo rugsėjo virusu persirgę, turintys antikūnų ir pasiskiepiję asmenys galės laisviau jaustis ir visuomeniniame gyvenime.

Įmonės, kurios jau anksčiau, iki rugsėjo 13 d., nusprendė dirbti tik su galimybių pasais, tai gali deklaruoti NVSC tinklalapyje. Tuomet joms nelieka tam tikrų reikalavimų.

Rugpjūčio 19 d. duomenimis, šalyje su Galimybių pasais jau apsisprendė dirbti 526 įmonės. Vilniaus mieste – 286, Kauno mieste – 50, Klaipėdos mieste – 26 įmonės, Palangoje – 18, kitose savivaldybėse – 87.

Pagal sritis jų daugiausiai veikia maisto tvarkymo srityje – 426, apgyvendinimo – 30, grožio – 24, kitos veiklos – 46 įmonės.

Anot A. Syminienės, kiek konkrečiai tokių įmonių yra Klaipėdos rajone, duomenų nepateikiama.

Siekiant užtikrinti tinkamą COVID-19 ligos plitimo prevenciją ekstremaliosios situacijos metu, visos tikrinančios institucijos iki 2021 m. rugsėjo 12 d. privalės atlikti kontrolę, atsižvelgdamos į tai, ar verslo įmonės pasirinko aptarnauti visus, ar tik galimybių pasą turinčius klientus, nelaukdamos rugsėjo 13 d., kai šis reikalavimas taps privalomas.

Atlikti tikrinimus yra pavesta savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, NVSC, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atitinkamose veiklos srityse.

„Tai nereiškia, kad visos įmonės bus tikrinamos, tačiau bus tam tikra kontrolė pasirinktinai, reaguojama į skundus“, – informavo A. Syminienė.