Mano Gargždai



VšĮ „Gargždų švara“ ruošiasi lapkričio šventėms: prie kapinių pastatyti konteineriai, dvigubinamas išvežimų skaičius

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
VšĮ „Gargždų švara“ prie kapinių stato specialius konteinerius žvakėms. Įstaigos nuotr. VšĮ „Gargždų švara“ prie kapinių stato specialius konteinerius žvakėms. Įstaigos nuotr.

Kasmet Lapkričio 1-ąją kapinės paskęsta gėlėse ir žvakių šviesoje – lietuviai skuba aplankyti ir pagerbti savo mirusiųjų artimųjų. Tokia prasminga šventė, deja, susijusi ir su kalnais atliekų. VšĮ „Gargždų švara“ direktorius Rimantas Martinkus sakė, kad kasmet prie Klaipėdos rajono savivaldybės kapinių statomi tiek mišrių, žaliųjų atliekų konteineriai, tiek specialūs – pritaikyti žvakutėms. Jau ketvirtadienį ir penktadienį prie Gargždų senųjų, Laugalių ir Priekulės kapinių bus pristatyti konteineriai žvakių atliekoms, dėl išaugusių kitų atliekų kiekių įstaiga dvigubina išvežimų skaičių, stato didesnius konteinerius.

 

Konteineriai žvakutėms – nuo 2014 metų

„2014 metais gavome nurodymą iš Aplinkos apsaugos departamento, kad kapinėse turėtų būti įrengiami atskiri konteineriai dėl stiklinių ir plastikinių žvakių surinkimo“, – pasakojo R. Martinkus. Esą po to buvo organizuoti ir aplinkosaugininkų patikrinimai, kaip šios tvarkos yra laikomasi.

Anot jo, gyventojai žvakių atliekas rūšiuoja itin gerai, įstaiga yra patobulinusi ir konteinerius – sumažinusi angas, kad tilptų tik žvakutės, nebūtų primetama žaliųjų atliekų, užklijuotas ir informacinis lipdukas.

„Praėjusiais metais prieš Lapkričio 1-ąją buvome pasikvietę ir kanaunininką Joną Paulauską, fotografavomės, raginome nepirkti žvakių dėžėmis, išmesti jas į tą konteinerį, tad galima sakyti, kad prie tokio rūšiavimo pripratinome“, – apie įstaigos pastangas skatinti rūšiavimą pasakojo direktoriaus pavaduotojas Raimundas Daubaris.

Tačiau pašnekovai apgailestauja, kad nors sistema tarsi ir sukurta, išlieka problematiškos tokių atliekų perdirbimo galimybės, o vieningos tvarkos šalyje, deja, nėra. Tą patvirtino ir aplinkos ministerijos ir kitų aplinkosauginių organizacijų pateikti atsakymai.

„Pradėjome domėtis ir aiškintis, kur priduoti, pakuočių organizacija sako neperdirbanti, nes didelės sąnaudos – reikia parafiną išlydyti, mirkant karštame vandenyje. Stiklą gali perdirbti UAB „Kauno stiklas“, tačiau ar kas nors įvertino, kaip brangu būtų pristatyti tokį kiekį ten. Pavyzdžiui, toksiškos atliekos yra priimamos kiekviename regione“, – apie perdirbėjų trūkumą kalbėjo R. Martinkus.

Apie tai, kad nėra vieningos sistemos liudija ir kaimyninės Kretingos savivaldybės atliekų tvarkytojas – SĮ „Kretingos komunalininkas“. Įmonės direktorius Rimantas Žiaušys pasakojo, kad bandymai atskirai rinkti žvakes prie kapinių buvo, ir dabar yra konteineriai skirtingoms atliekų rūšims, tačiau gyventojai, nepaisydami užrašų, viską metą bendrai.

„Pastatome atskirus konteinerius žalienai, žvakutėms, kitoms atliekoms, bet viską meta į vieną, kapinių prižiūrėtojai mėgina, vargsta. Labai sunku gyventojus išauklėti“, – kalbėjo „Kretingos komunalininkas“ vadovas, atsakydamas, kad visos atliekos nukeliauja į sąvartyną.

Jo teigimu, pagrindinė problema – žmonių sąmoningumo trūkumas, esą tai jaučiama ne tik prie kapinių, bet ir apskritai rūšiuojant atliekas.

„Pas mus kol nebus baudų sistemos, dalis gyventojų nereaguos“, – nuomonę pateikė R. Žiaušys.

 

Ragina rinktis stiklines pakuotes arba su natūraliu vašku

Lietuvos savivaldybių komunalinių įmonių asociacijos (SKIA) direktorė dr. Aušra Zigmontienė nurodė, kad komunalinės įmonės, aptarnaudamos kapines ir surinkdamos atliekas pastebi, kad kasmet po Vėlinių, per Motinos ir Tėvo dieną padidėja žvakių atliekų.

„Viena iš probleminių sričių – gyventojai išmeta panaudotas žvakes į mišrių atliekų arba žaliųjų atliekų konteinerius. Tačiau kapų žvakių atliekos, jei jos tinkamai išrūšiuotos, gali būti perdirbamos. Surinkti stikliniai žvakių gaubtai gali būti lengvai perdirbami į kitus stiklo gaminius. Kadangi stiklo atliekos, duženos vėliau yra lydomos aukštoje temperatūroje, likę gaubtuose vaško likučiai išdega ir neturi įtakos stiklo perdirbimui. Lietuvoje stiklas gali būti perdirbamas bent keliose įmonėse – UAB „Kauno stiklas“ ir UAB „Panevėžio stiklas“, – informavo A. Zigmontienė.

Anot jos, sudėtingesnis procesas yra plastiko žvakių indelių perdirbimas, mat atliekų tvarkytojai rekomenduoja iš tokių indelių pašalinti parafino likučius, nes jie apsunkina tolesnį indelių perdirbimą.

„Surinktos plastiko atliekos vėliau turi būti susmulkintos ir kaip antrinė žaliava granulių pavidale parduodamos perdirbėjams. Lietuvoje plastiko, kaip antrinės žaliavos paruošėjų yra, tačiau perdirbėjų praktiškai neturime. Tad dažniausiai eksportuojamos“, – problematiką pristatė SKIA vadovė.

Jos teigimu, jeigu indeliuose yra ne parafinas, tačiau natūralus produktas – vaškas, gamintojai teigia, kad yra galimas tokio plastiko perdirbimas.

„Tik dažniausiai visgi yra naudojamas ne natūralus produktas vaškas, bet parafinas, kuris yra pagamintas iš naftos produktų ir jo lydymosi temperatūra aukštesnė nei natūralaus vaško. Jei plastiko indeliuose yra parafino likučių, tokios atliekos yra užterštos ir praktiškai nėra perdirbamos. Tad rekomenduojama naudoti žvakes, kuriose vaškas ar parafinas įlietas į stiklinius gaubtus“, – situacijos sprendimą siūlė SKIA direktorė.

 

Prieš lapkričio šventes stebimi išaugusių atliekų kiekiai, todėl VšĮ „Gargždų švara" dvigubina atliekų išvežimų skaičių. A. Rimkuvienės nuotr.

 

Viceministrė problemos neįžvelgia, skatina nenešti 100-ų žvakučių

Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė teigė, kad dar yra itin plačiai paplitę, kad į kompostavimui tinkamų atliekų konteinerius prie kapinių yra metami vainikai su metalo, plastiko detalėmis, plastikinės juostos.

„Vienas iš didžiausių tikslų kapinėse – rūšiuoti, atskirti žvakes, tam, kad visa žaliena, kuri sudaro didžiąją masę atliekų, ir gėlės, ir visa kita neužsiterštų stiklu, plastiku. Tai srautas, kuris keliauja į kompostavimą“, – vieną žvakių rūšiavimo svarbos aspektą pabrėžė R. Radavičienė.

Stiklas, plastikas, kuris nėra užterštas, ir yra lengvai atskiriamas nuo kitų atliekų, anot viceministrės, yra perdirbama medžiaga.

Į klausimą, ar užterštos žvakių atliekos keliauja perdirbėjams, ministerijos atstovė atsakė: „Operatoriams ir turi būti klausimas, ką jie daro. Jie turi tą veiksmą užtikrinti.“

Viceministrės teigimu, perdirbėjas niekada nepriims tokio turinio, kurį išmeta vartotojai susidarymo vietoje, tad esą natūralu, kad kažkas turi paruošti, išrūšiuoti, atskirti tą stiklą, kuris yra švarus.

„Tai natūralūs procesai paruošti perdirbti, be kurių perdirbimas neįmanomas. Klausimas požiūrio ir to, kuris yra tarpinė grandis ir paima tas atliekas, ir tada ieško tų papildomų resursų tą papildomą veiksmą atlikti ir panašiai. Sistemiškai žiūrint, yra daug momentų, bet reikia pastangų, dėmesio, požiūrio, finansų. Visi dalykai sprendžiami, tiesiog kiekvienas toje grandinėje turi suvaidinti atitinkamą vaidmenį“, – mintimis dalinosi pašnekovė.

Gyventojams svarbu žinoti, ne tik, kaip tinkamai rūšiuoti tokias atliekas, bet ir prieš perkant pagalvoti, ar tikrai ant artimojo kapo būtina nešti didžiulius kiekius žvakučių.

„Ar tikrai būtina pastatyti 100 žvakių Lapkričio 1-ąją? Ar neužtektų vienos? <...> Jeigu įmanoma pasirinkti tvaresnį būdą, reikėtų rinktis žvakutes, kurios ilgiau tarnautų, būtų panaudojamos ne kartą, pavyzdžiui, su įdedamu dėklu“, – į gyventojus kreipėsi viceministrė.

Ji teigė, kad prevencija yra tas kelias, kuriuo turėtų būti einama, siekiant išvengti problemos susidarymo.

 

Užsakymo nr. GSVA-2021-10-28

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 203 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,