Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo jau nuo kitų mokslo metų nejungti 5-8 klasių, formuoti tokio dydžio baigiamąsias gimnazijos klases, kuriose mokiniai turėtų realias galimybes mokytis pageidaujamų pasirenkamųjų dalykų, stiprinti mokyklų tinklą pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių.

Ministerija šiandien pristatė mokyklų tinklo stiprinimo kryptis, kurios padės užtikrinti lygiavertes mokymosi sąlygas visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pokyčiai taip pat leis mokytojams dirbti stabiliau, pilnesniais krūviais ir uždirbti daugiau.

Siūlymas bus pateiktas Vyriausybei

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teiks Vyriausybei siūlymą dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Taisyklėse siūloma keisti kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1-10, III gimnazijos klasės.

Pakoregavus taisykles, šalyje neliktų jungtinių 5-8 klasių, tik dvi gretimas klases būtų galima jungti 1-4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.

Nuo 2024-2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę privalėtų mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026-2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turėtų mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.

„Šie pokyčiai brendo dešimtmečius, nebegalime ilgiau delsti, rūpintis vaikų ateitimi turime jau dabar. Apie šių sprendimų būtinybę nuolat priminė tiek mūsų šalies mokinių pasiekimų rezultatai, tiek tarptautinių organizacijų rekomendacijos. Lietuvoje negali likti 5-8 jungtinių klasių. Gimnazijose būtina sutelkti motyvuotus pedagogus ir užtikrinti galimybę mokiniams pasirinkti ir aukščiausiu lygiu mokytis jiems svarbius dalykus. Mokytojams turime sudaryti sąlygas gauti orų atlyginimą, o mokykloms - pritraukti mokytojus. Šiuos klausimus palaipsniui padės išspręsti siūlomi pakeitimai, kurie veda svarbiausio tikslo link – visi vaikai privalo turėti lygiavertes ugdymo sąlygas, nesvarbu, kur gyventų. Nuoširdžiai tikiu, kad šie sprendimai suteiks galimybę tūkstančiams vaikų siekti geresnio išsilavinimo ir, baigus mokyklą, pasirinkti norimą gyvenimo kelią“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Dabartinė tvarka riboja mokinių galimybes

Daugiau nei 3700 vaikų Lietuvoje vis dar mokosi jungtinėse klasėse: 5–8 klasėse - apie 1200 vaikų, 1– 4 klasėse – apie 2500 vaikų. Dabartinės taisyklės leidžia pradinėse klasėse į vieną jungti 1-4 klasėse besimokančius mokinius, 5-8 klasėse galima jungti po dvi gretimas klases. Gimnazijose gali veikti po vieną vidutinę (12-20 mokinių) III-IV klasę, o tai riboja mokinių galimybes rinktis norimus dalykus.

Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių, tačiau iš dalies finansuojamos ir per mažos klasės. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų, kuriose mokosi iki 8 mokinių.

Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) rezultatai rodo ryškius atotrūkius tarp miestelių ir kaimų bei didžiųjų miestų mokinių pasiekimų. Mažose gimnazijose, kur suformuojama tik viena III klasė, mokiniai turi ribotas galimybes rinktis dalykus, kuriuos nori mokytis išplėstiniu lygiu ir kurie reikalingi stojant į aukštąsias mokyklas.

Dažniausiai nukenčia tikslieji ir gamtos mokslai. Kiekvienais metais mažėja vaikų, kurie renkasi laikyti chemijos, fizikos egzaminus. Mažesnėse mokyklose yra sudėtinga mokytojams užtikrinti pakankamą darbą krūvį ir pilną etatą.

Lėšos kitiems metams numatytos biudžete

Taisyklių pakeitimams įgyvendinti ir jiems paskatinti per trejus metus planuojama skirti iš biudžeto apie 49 mln. eurų. Apie 26 mln. eurų kainuotų nauji autobusai, savivaldybėms skatinti būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir naujiems mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.

2022 m. valstybės biudžeto projekte mokytojų kaitai ir mokytojų pritraukimo į mokyklas reikmėms numatyta 3 mln. Eur, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkai skatinti - 5 mln. Eur, geltoniesiems autobusiukams pirkti - 6 mln. Eur.

Per artimiausius mėnesius planuojama parengti šių lėšų skyrimo savivaldybėms kriterijus ir tvarką. Šiuo metu formuojama darbo grupė, į kurią bus įtraukti savivaldybių, profsąjungų, mokyklų ir ministerijos atstovai. Taip pat vyks pokalbiai su savivaldybėmis ir bus ieškoma sprendimų, kaip būtų galima tobulinti mokinių pavėžėjimo sistemą.

Siūlomi mokyklų tinklo kūrimo taisyklių kriterijai

Nuo 2022-2023 m. m:

1-4 klasėse galima jungti tik po dvi klases (rekomenduojama – gretimas)

5-8 ir 9-10 (I-II gimnazijos) klasės nejungiamos

1-10 (I-II gimnazijos) klasėse nefinansuojamos mažesnės nei nustatyto dydžio klasės (mažiau nei 8 mokiniai).

Išimtys taikomos:

tautinių mažumų mokykloms ir mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj. savivaldybių teritorijose: leidžiama formuoti mažesnes, nei nustatyto dydžio klases 2021-2022 m. m., paliekant dabar galiojantį finansavimą iš valstybės biudžeto (atitinkamai 0,5 ir 0,33 finansavimą, kai 5-7 ir 1-4 mokiniai). Nuo 2023-2024 m. m., jeigu klasėje 1- 4 mokiniai – klasės nefinansuojamos, kai 5-7 mokiniai - finansuojamos 0,5;

nevalstybinėms mokykloms.

III gimnazijos klasės

Nuo 2022-2023 metų – rekomenduojamas ne mažiau kaip 21 mokinys klasėje.

Nuo 2024-2025 metų – jei formuojama viena klasė, privalomas ne mažiau kaip 21 mokinys klasėje, rekomenduojama formuoti ne mažiau kaip dvi III klases (iš viso ne mažiau kaip 31 mokinys).

Nuo 2026-2027 metų – privaloma ne mažiau kaip 31 III gimnazijos mokinys (dvi III gimnazijos klasės).

Išimtys sudarant III gimnazijos klases

2024-2026 m. m.

Vidutinę (nuo 12 iki 20 mokinių) II gimnazijos klasę leidžiama sudaryti tik šiais atvejais:

kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioms mokykloms tautinių mažumų kalbomis; mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj. savivaldybių teritorijose;

gyvenamojoje vietovėje esančioms dviem ar trims gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis;

vienintelei gimnazijai savivaldybėje;

gimnazijai, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km, esant III gimnazijos klasėje ne mažiau kaip 12 mokinių.

2026-2028 m. m.

Vieną didelę (nuo 21 iki 30 mokinių) klasę leidžiama sudaryti tik šiais atvejais:

kaimo ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančioms mokykloms tautinių mažumų kalbomis; mokykloms lietuvių kalba, esančioms Vilniaus ir Šalčininkų raj. savivaldybių teritorijose;

gyvenamojoje vietovėje esančioms dviem ar trims gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis;

vienintelei gimnazijai savivaldybėje;

gimnazijai, jeigu iki artimiausios gimnazijos yra daugiau kaip 30 km, esant III gimnazijos klasėje ne mažiau kaip 21 mokiniui.

Specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, lietuvių namų, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloms, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloms, nevalstybinėms mokykloms mažiausias mokinių skaičius III gimnazijos klasei nenustatomas.

Papildoma informacija

Jungtinės klasės

Nė vienos jungtinės klasės jau neliko Akmenės ir Raseinių rajonų, Alytaus, Šiaulių miestų, Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos, Visagino savivaldybėse.

Daugiausia vaikų 5-8 jungtinėse klasėse mokosi Biržų rajono (16 proc.), Rietavo (13 proc.), Kupiškio rajono (12 proc.), Alytaus rajono (10 proc.), Kalvarijos (8 proc.), Ignalinos rajono, Pagėgių, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Ukmergės rajono (po 7 proc.), Molėtų rajono (6 proc.), Anykščių, Zarasų rajonų (po 5 proc.), Utenos rajono (4 proc.), Jurbarko, Kelmės, Panevėžio, Prienų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Varėnos, Vilniaus rajonų (po 3 proc.) savivaldybėse.

Pavėžėjimas

Mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų. Geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22,5 tūkst. vaikų.

Mokyklų skaičiaus kaita

Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis. Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių.

Šiuo metu veikia 250 mokyklų, kuriose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.

Mokinių skaičius mokyklose

Vidutiniškai Lietuvos mokyklose mokosi 256 mokiniai, kitų ES šalių vidurkis – apie 600 mokinių.

Pasiekimų skirtumai

2018–2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai.

EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklos dydis ir testų rezultatai yra susiję. Tai pasakytina apie visus regionus, tačiau sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla siejama su 3 procentais geresniais testų rezultatais.

Mokyklose, kuriose yra jungtinių klasių, mokinių pasiekimai žemesni, tai parodė ir Nacionalinio egzaminų centro 2016-2017 metų analizė - šeštokų ir aštuntokų pasiekimų rodiklių palyginimas.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) 2015-2019 metų duomenys rodo tą pačią tendenciją – kasmet kaimo mokyklose besimokančių dešimtokų, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukščiausią pasiekimų lygį, dalis yra apie 10 proc. mažesnė nei jų bendraamžių miestų mokyklose ir apie 25 proc. mažesnė nei didmiesčių, pažymima Nacionalinės švietimo agentūros 2020 metų analizėje.

Mažose mokyklose, dažniausiai esančiose kaimo vietovėse, mokinių ugdymo rezultatai prastesni ne tik Lietuvos, bet ir ES mastu. Tai rodo tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA ir TIMSS) ir nacionalinių (PUPP ir NMPP) mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimų ir valstybinių brandos egzaminų rezultatai, apie tai sakoma Valstybės kontrolės 2017 ir 2020 metų ataskaitose.

Konsultacijos

Galimi pokyčiai buvo pristatyti Lietuvos savivaldybių asociacijai šių metų pradžioje. Nuolat vyko konsultacijos su savivaldybių merais, mokyklų vadovais, atsižvelgta į išsakytus poreikius ir lūkesčius.

Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba šių metų balandį pateikė savo pastabas dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymų gerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą. Nutarime sakoma, kad pritariama siūlymui nuo 2022 metų rugsėjo nejungti 5–8 klasių.