Nors jau trečią savaitę, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Gargždų skyriaus vedėjos Aušros Syminienės, Klaipėdos rajone stebimas sergančiųjų COVID-19 atvejų mažėjimas, tačiau atsipalaiduoti dar tikrai ne laikas – sergamumo rodikliai išlieka vis dar labai aukšti. Pacientų kovidiniame skyriuje mažėjimo kol kas sako nepastebinti Gargždų ligoninės vyr. gydytoja Virgina Ruškienė – jų nuolat yra virš 20, neišvengiama ir mirčių.

„Skaičius yra skaičius. Žmonės turi suvokti, kad už tų skaičių yra žmonės, jų likimai – sergantys, mirštantys, negalintys dirbti. Darbuotojai, kurie turi testuoti, gydyti, tirti židinius, dėti didžiules pastangas valdyti protrūkius. Gal kažkam tai tik skaičiai, bet už jų – didžiulė istorija“, – į gyventojus prašydama sąmoningumo kreipiasi NVSC specialistė.

Ligoninėje vis dar įtempta

Gargždų ligoninėje yra 30 lovų, skirtų gydyti COVID-19 sergančiuosius. Jos – Vidaus ligų skyriuje, kurio paslaugos nebeteikiamos.

V. Ruškienės teigimu, antradienį kovidiniame skyriuje buvo 23 pacientai, taip pat buvo asmenų ir diagnostiniame skyriuje, iš kurių dažniausiai apie pusei infekcija nustatoma, dalis jų perkeliami į kovidinį skyrių.

Nuo rugsėjo 17-osios, kuomet Gargždų ligoninėje buvo atidarytas šis skyrius, buvo gydoma 212 COVID-19 pacientų, fiksuota 17 mirčių.

„Iš jų 4 mirė tiesiogiai nuo COVID-19, o kiti – dėl kitų ligų, tai ir onkologinės ligos, širdies nepakankamumai, po infarktų, cukriniai diabetai ir kt. Galbūt nėra tiesioginė priežastis COVID-19, bet šalia šių ligų būna ir COVID-19“, – nurodė vyr. gydytoja.

Kaip jau anksčiau buvo minėjusi Gargždų ligoninės vadovė, čia nėra gydomi sunkios, kritinės būklės pacientai, kuriems būtina dirbtinė plaučių ventiliacija ar pan., tad jaunų asmenų mirčių nefiksuota.

„Vaikų ligų skyriaus personalas deleguotas į kovidinį skyrių, uždarytas Vidaus ligų skyrius. Personalo trūkumo nėra, turime vieną sergantį, besimptomis atvejis nustatytas valytojai profilaktinio patikrinimo metu“, – stabilia situacija dėl personalo pasidžiaugė V. Ruškienė.

Jos teigimu jau rugsėjį prasidėjo ir personalo revakcinacijos procesas, kuris, deja, yra vangus.

Visgi, informacija apie darbuotojų „saugumą“ yra sekama, sustiprinančia doze nesivakcinavę pateikia duomenis apie turimą antikūnų kiekį.

Jaučiamas moksleivių atostogų efektas

Anot NVSC Gargždų skyriaus vedėjos A. Syminienės, labai didelis sergamumas Klaipėdos rajone buvo fiksuotas iki pat spalio vidurio. Antroje šio mėnesio pusėje jis pradėjo mažėti, tačiau, anaiptol, dar nėra mažas, todėl atsipalaiduoti nederėtų.

„Tris savaites turime stabilias, apie 400 atvejų per savaitę. Trečią savaitę stebime sumažėjusį sergamumą – penktadaliu, gal ir daugiau. Bet jis daugiau ir nemažėja, šią savaitę žiūrėsime. Tai, manau lėmė, kad mokyklos kurį laiką nedirbo – ugdymo įstaigų atostogų įtaka. Ko gero, stebėsime kiek padidės kitą ir dar kitą savaitę, kai vaikai susirinko į mokyklas“, – COVID-19 tendencijas rajone apžvelgė specialistė.

Ji pateikė ir informaciją apie fiksuotus protrūkius (kai fiksuojami 2 ir daugiau tarpusavyje susiję COVID-19 atvejai) rajone. Didžioji dalis jų nustatyta ugdymo įstaigose.

„Pavyzdžiui, spalio paskutinę savaitę rajone turėjome 44 aktyvius protrūkius, iš kurių – 41 ugdymo įstaigose, tik 3 kitose įmonėse. Pirmąją lapkričio savaitę – 33 protrūkius, 31 iš jų ugdymo įstaigose, o praeitą savaitę, kai ugdymo įstaigos atostogavo, turėjome 22 protrūkius, 19 ugdymo įstaigose. Dabar, kaip bus, kai vaikai sugrįžo, realiai galvojant, greičiausiai vėl padaugės, bet kiek, žiūrėsime“, – statistiką pateikė A. Syminienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad mokyklose yra atliekamas didžiulis darbas, siekiant valdyti pandemiją ir užtikrinti kontaktinį ugdymą. Vienas protrūkis Klaipėdos rajone buvo fiksuotas ir globos įstaigoje, tačiau, pasak specialistės, buvo dėtos didžiulės pastangos, siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui – siųsta mobili tyrimų komanda, atlikti tyrimai, todėl situacija suvaldyta.

Ragina skiepytis, tačiau nepamiršti ir saugumo reikalavimų

A. Syminienė pažymi, kad jai ne tik tenka bendrauti su COVID-19 užsikrėtusiais asmenimis, tačiau ir vesti liūdnąją – mirčių statistiką.

Per visą pandeminį laikotarpį mirė 83 Klaipėdos rajono gyventojai. Nors, pasak specialistės, daugiausiai tai yra vyresnio amžiaus asmenys, fiksuojamos ir jaunų žmonių mirtys. Šį mėnesį, kai bebūtų gaila, infekcija tapo ne vieno 50–60 metų amžiaus grupei priklausiusio rajono gyventojo mirties priežastimi.

„Vien per šio mėnesio dvi savaites 3 žmonės mirė nuo COVID-19 ir 9 – su COVID-19 susijusių priežasčių – kai infekcija lėmė kitų sudėtingesnių ligų eigą ir tai baigėsi mirtimi“, – apgailestavo NVSC Gargždų skyriaus vedėja, pridurdama, kad kai kuriems pasveikusiems liga taip pat palieka liekamųjų reiškinių.

Būtent todėl pašnekovė pabrėžė, kaip svarbu vakcinuotis.

„Skiepai – tai didžiulė galimybė asmeniškai apsidrausti nuo sunkių formų, galimybė lengviau gyventi socialinį gyvenimą, vykdyti darbinę veiklą. Jų reikšmė – nenuneigiama, bet reikia nepamiršti laikytis ir visų kitų reikalavimų. Nereikia galvoti, kad persirgau arba pasiskiepijau ir turiu imunitetą, galiu nebesisaugoti“, – akcentuoja pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad visiems asmenims, siekiant suvaldyti pandemiją, ir toliau labai svarbu laikytis ir kitų rekomenduojamų ar privalomai pateiktų reikalavimų: būtinųjų sąlygų darbe, teikiant paslaugas, užtikrinti ir kvadratūros reikalavimus, ir aplinkos priežiūrą, vėdinimą ir t.t.

„Svarbu ir asmeniniai reikalavimai – neiti, kur nereikia, laikytis atstumo, asmens higienos, taisyklingai dėvėti kaukes“, – vardijo specialistė.

A. Syminienė apgailestavo, kad vis dar labai daug žmonių dėl neaiškių priežasčių priima sprendimus nesiskiepyti: „Neigiama informacija prieš skiepus lemia žmonių likimus. Kai yra tokia priemonė kaip skiepai, nepasinaudoti ja šiandien yra labai liūdna.“

Prašymas susirgusiems – savarankiškai užpildyti anketą

NVSC Gargždų skyriaus vedėja dar kartą primena, kad siekiant prisidėti prie efektyvesnio pandemijos valdymo kiekvienas COVID-19 susirgęs asmuo labai prisidėtų, jeigu savarankiškai užpildytų NVSC tinklalapyje esančią sergančiojo kortelę.

„Kai žmogus suserga, informacija įkrenta į mūsų registrą. Stengiamės kiekvienam paskambinti, bet kai jų yra 100-ais, praktiškai tai nėra įmanoma“, – pasakojo specialistė. – Užpildžius viską tvarkingai toje anketoje, operatyvesnis darbas izoliuojant asmenis, informuojant, kad privalo izoliuotis, kad reikia išsitirti, nedarbingumo pažymėjimus suteikiant.“

Jos teigimu, dažnai paskambinus NVSC specialistui asmenys sutrinka, nebeatsimena turėtų kontaktų, yra buvę, kad net ir nepatiki, kad skambina iš NVSC, praneša policijai.

„Taip gaištamas laikas. Žmogus atsisėdęs, ramiai pats gali pagalvoti, paskaičiuoti kontaktus, neskubėti“, – šio būdo naudą ir svarbą pandemijos valdyme pabrėžė A. Syminienė.

Mobilaus punkto koordinatorė: laikų ir vietų tyrimams yra tą pačią dieną

Gargždų mobilaus punkto koordinatorė, Gargždų ligoninės vyr. gydytojos pavaduotoja Irena Stalmokienė pasakojo, kad nuo rugpjūčio 9 d. buvo padidintos testavimo apimtys ir buvo dirbama trimis pamainomis –nuo 8 iki 20 val. Tačiau šiuo metu poreikis tyrimams yra labai sumažėjęs, todėl trimis pamainomis dirbama pirmadieniais ir penktadieniais, kitomis dienomis pakanka ir dviejų pamainų.

„Laikų ir vietų yra čia ir dabar, šiandien (antrad. – aut. past.) liko laisvų vietų PGR, turime ir antigenams. Kiekvienai dienai į priekį iki 27 d. yra išdėlioti laikai ir laisvų vietų yra. Žiūrėsime, kaip pildysis, jeigu bus norinčiųjų tirtis, darbuotojai yra numatyti, padarysime trečią pamainą, bet galbūt nuo pirmadienio tai nebus aktualu“, – informavo I. Stalmokienė.

Anksčiau šio punkto koordinatorė buvo sakiusi, kad susidurdavo su labai didele problema, kai trečdalis užsiregistravusiųjų tiesiog neatvykdavo. Dabar, pasak pašnekovės, šis procentas gerokai sumažėjęs, galbūt neatvyksta 5–6 proc. užsiregistravusių asmenų.

„Man atrodo, kad jie nebegali registruotis, jeigu užsiregistruoja vieną kartą ir neatvyksta“, – priežastį įvardijo vyr. gydytojos pavaduotoja.

Informacija

Lapkričio 16 d. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje sergamumo rodiklis per 14 dienų 100 tūkst. gyventojų yra 1188,3, Klaipėdos rajone – 833,2. Teigiamų tyrimų dalis Lietuvoje – 11,5 proc., Klaipėdos rajone – 12,3 proc.

Šalyje fiksuojamas -24,7 proc. pandemijos pagreitis, rajone – 18,9 proc. mažėjimas.

Visgi, Klaipėdos rajonas yra tarp mažiausiai besivakcinuojančių savivaldybių. Čia pilnai paskiepyta 48,1 proc. gyventojų, kai šalyje šis skaičius yra 10 proc. didesnis ir siekia 57 proc.