Mano Gargždai



Nauja COVID–19 atmaina kai kur jau kelia rimtą paniką: Lietuvos ekspertai atsakė, ar gali prireikti papildomų ribojimų

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
DELFI / Andriaus Ufarto nuotr. DELFI / Andriaus Ufarto nuotr.

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) mokslininkai ketvirtadienį pranešė, kad aptiko naują COVID–19 atmainą su daug mutacijų ir kaltina ją dėl išaugusio infekcijos skaičiaus. Penktadienį Jungtinė Karalystė (JK), Vokietija, Izraelis ir Singapūras pranešė apie naujus kelionių apribojimus pietų Afrikos regionui. Europos Sąjunga (ES) taip pat žada bendrą siūlymą nutraukti skrydžius. Delfi kalbinti ekspertai teigė, jog yra tik laiko klausimas, kada naujoji atmaina pasieks ir Lietuvą. Visgi, perteklinių ribojimų ekspertai nerekomenduoja.

 

Kitos Afrikos šalys aktyvios sekoskaitos nevykdo

Epidemiologas Gytis Dudas Delfi teigė, jog nors šiuo metu duomenų apie ją dar mažai, tačiau situacija PAR, kurioje didelė dalis visuomenės imunitetą nuo koronaviruso jau turi, leidžia kalbėti apie naujos atmainos didesnį užkrečiamumą imunizuotiems asmenims.

G. Dudas teigė, kad nerimas dėl šios atmainos sukeltas iš dalies suprantamai.

„PAR yra vos ne geriausiai sekoskaitą atliekanti Afrikos šalis vakar pranešė apie naują atmainą. Jos techninis pavadinimas yra B.1.1.529. Šiandien ar bent jau artimiausiomis dienomis turėtume išgirsti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) jai suteiktą graikų abėcėles raidę. Ši atmaina sukėlė ganėtinai daug panikos, iš dalies suprantamai. Kadangi ji turi ganėtinai didelį skaičių mutacijų“, – penktadienį sakė virusų tyrinėtojas G. Dudas.

Anot jo, pats mutacijų skaičius nenusako visos tikrovės, bet vienas jos aspektas kelią nerimą.

„Šios atmainos evoliucija labai akivaizdžiai ilgą laiką nebuvo sekta. Tai kyla įtarimų, kad galbūt ši atmaina ganėtinai anksti pateko į kažkokį rezervuarą, tai galėtų būti ar gyvūnai, ar imunosupresuoti asmenys ir būtent dabar ištrūko, turėdama ganėtinai didelį skaičių mutacijų. Maždaug 4 mutacijos yra laikomos ganėtinai reikšmingomis antigeninei viruso išvaizdai – kaip virusas atrodo mūsų imuninei sistemai, jeigu mes esame persirgę kitomis atmainomis arba esame skiepyti“, – teigė jis.

„Šiuo atveju kol kas, panašu, didžiausia rizika iš atvejų apie kuriuos žinome šiuo metu, yra apie 6 genomai Botsvanoje, žinomi beveik 60 atvejų PAR ir du atvejai Honkonge, kur bent vienas iš tų atvejų yra akivaizdžiai keliautojas iš PAR“, – teigė G. Dudas.

Virusų tyrinėtojas teigė, kad pačioje PAR akivaizdžiai matomas šioks toks kilimas PGR tyrimų metu, ji skiriasi nuo delta atmainos, todėl naują atmainą nesunku sekti.

Duomenys taip pat rodo, jog ši atmaina yra pasiekusi jau kelias PAR provincijas.

„Gali būti, kad šios atmainos paplitimas pačioje PAR yra didesnis, šiuo metu tenka girdėti apie įvairių skrydžių uždraudimus. Lieka neaišku, kiek tai bus tikslingos priemonės, kadangi dauguma kitų Afrikos šalių sekoskaitos nevykdo arba sekoskaitos programas vykdė šiek tiek anksčiau ir greičiausiai daugumoje yra nutrauktos. Todėl lieka neaišku, kiek plačiai yra paplitusi ši atmaina“, – sakė virusologas.

G. Dudas tikino, jog šiuo metu kalbėti apie šios atmainos perdavimo pranašumus yra sudėtinga.

„Tą sprendžiame dažniausiai iš populiacijos lygio duomenų. Kada, deja, bet matome tą efektyvesnį plitimą ir tarkime endeminių atmainų pakeitimą nauja. Jos antigeninė išvaizda, kaip atmaina atrodo imuninėms sistemoms, kurios yra mačiusios kitas atmainas, tie tyrimai bus atliekami ganėtinai greitai, tą turėtume sužinoti greitai“, – teigė jis.

 

„Tikimybė užsikrėsti tikriausiai tiesiog didės“

Virusologo G. Dudo teigimu, tikėtina, jog naujoji atmaina gali didinti tikimybę užsikrėsti.

„Ką mums reiškia konkrečiai, labai sunku yra dabar įvertinti. Tiesa, PAR populiacija turėtų būti ganėtinai gerai imunizuota persirgimo būdu, pandemijos pradžioje pas juos pagrinde cirkuliavo beta atmaina, vėliau, kaip ir visur kitur pasaulyje, viską perėmė delta atmaina.

Ir pats faktas, kad PAR šiuo metu kyla atvejai leidžia teigti, kad galbūt ši nauja atmaina gali užkrėsti žmones, kurie yra persirgę arba paskiepyti šiek tiek efektyviau. Skiepai nepraras 100 procentų savo efektyvumo, taip greičiausiai neatsitiks. Bet ta tikimybė užsikrėsti tikriausiai tiesiog didės“, – situaciją vertino virusologas.

Jis teigė, jog ir skiepus nuo koronaviruso reikia atnaujinti naujos atmainos pagrindu.

„Delta atmaina šiuo metu yra dominuojanti atmaina visame pasaulyje. Todėl būtų kaip ir logiška pakeisti skiepus būtent delta atmainos pagrindu, kad būtų išlaikytas efektyvumas. Nes delta atmaina nuo pirminio varianto nutolusi maždaug 2 metus evoliucijos.

Tačiau kaip matėme iš Lietuvos Statistikos departamento pateikto skiepų efektyvumo tyrimo, nepaisant to, kad delta atmaina yra apie dviem metais nutolusi nuo pirminio varianto, skiepų efektyvumas iki šiol yra apie 80 procentų. Apie tokį efektyvumą mes net nesvajotume gripo atžvilgiu“, – priminė virusų tyrinėtojas G. Dudas.

Delfi pašnekovas tikino, jog jei pasitvirtins duomenys, kad naujoji atmaina gali efektyviau plisti imunizuotose populiacijoje, yra tik „laiko klausimas“, kada ji pasieks ir Lietuvą.

„Kitas dalykas, kurį reikėtų prisiminti, mums pavasarį ir vasarą galbūt atrodė, jog centrinė Afrika yra labai toli nuo Lietuvos, tačiau kaip matėme iš to vadinamosios „Anykščių šilelio“ atmainos, matėme, kad ji Lietuvoje sukėlė beveik 200 atvejų, kuriuos patvirtinome sekoskaita ir dar virš 400 atvejų, kuriuos įtariame“, – įžvalgomis dalijosi virusologas.

Pašnekovas pabrėžė, kad faktas, jog ši atmaina buvo užfiksuota PAR, parodo tik šios šalies sekoskaitos efektyvumą, bet ne ten, kur yra „didžiausias cirkuliavimas“.

G. Dudas teigė, jog dabar nesinorėtų matyti neapgalvotų skrydžių draudimų. Virusologas Delfi teigė, jog jau pasiūlė stebėti PGR tyrimų rezultatus, taip siekiant kuo greičiau užfiksuoti naują atmainą ir Lietuvoje.

„Tikimybė, kad būtent PAR yra šios „problemos šaltinis“, jei taip galima pasakyti, ganėtinai maža. Juo labiau, kad ši atmaina taip pat rasta Botsvanoje. Tai nesinorėtų matyti neapgalvotų sprendimų. Vienas dalykas, ką mes galime daryti – stebėti PGR rezultatus, kad galėtume kuo anksčiau pastebėti tokius atvejus ir į juos reaguoti greičiau. Nes vis tiek sekoskaitos tyrimai dažniausiai vėluoja apie dvi savaites“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, ką reikėtų daryti užfiksavus šią atmainą Lietuvoje, G. Dudas teigė, kad reikia stebėti ligoninių užimtumo rodiklius ir jei jie nesikeis, papildomų ribojimų neprireiks.

„Kadangi vis tiek turime pakankamai didelę imunizuotos populiacijos procentą, vienintelė pandemijos našta yra perkrautos ligoninės. Tai yra realiai vienintelė problema, į kurią reikėtų kreipti dėmesį. Žinoma, reikėtų skiepyti kuo daugiau gyventojų, kad tos apkrovos po truputį mažėtų. Bet jei matysime, kad pas mus po truputį atkeliauja ši atmaina ir sukelia dar daugiau atvejų, nei buvo bet kada prieš tai, tačiau ligoninių užimtumas nekyla, ar nėra arti kritinės ribos, aš abejoju, ar reikia kažką daryti“, – Delfi penktadienį sakė virusologas G. Dudas.

 

Ar padės nutraukti skrydžiai?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas Delfi kalbėjo, jog skrydžių apribojimais bandoma neįsileisti atmainos į šalis.

„Kol kas sunku pasakyti. Gali būti, kad bandoma grįžti prie nulinio taško, bandyti neįsileisti į šalį. Jeigu tas virusas dar greičiau plis nei delta, tai gi delta dabar užvaldė visą pasaulį. Tai kol neišsiaiškins to, bando sustabdyti. Paprasčiausiai bando neįsileisti į šalį, kad neišplistų. Nes po to jau nesustabdysi“, – apie kelių šalių sprendimą stabdyti skrydžius sakė S. Čaplinskas.

Paklaustas, ar ir Lietuvai reikėtų priimti griežtus sprendimus dėl skrydžių iš PAR ir kaimyninių šalių, S. Čaplinskas teigė, jog tai nelabai padės.

„Ar reikėtų ar ne, jau kitas klausimas. Bet ar padės, tai labai abejoju. Jeigu tikrai pasitvirtins tai, kad ši atmaina dar greičiau plinta, patirtis rodo, kad ne. Nesustabdė Uhano štamo, nesustabdė deltos, tai nesustabdys ir šito. Bet tai nereiškia, kad nereikia imtis priemonių pristabdymui“, – situaciją komentavo S. Čaplinskas.

Prof. S. Čaplinskas teigė, jog šiuo metu reikia saugoti save ir savo artimuosius.

„O apsaugos priemones, kaip elgtis, ką daryti, mes jau viską puikiai žinome. Daugiau iš to, kas dabar žinoma, jei kas dar nesusiplanavo, tai gal geriau nevažiuoti į tą pačią Afriką. Bet kuriuo atveju gal Kalėdas švęsti namuose, arba važiuoti į tas šalis, kur žinome, kad yra maksimaliai saugios“, – Delfi sakė S. Čaplinskas.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 733 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,