Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybėse, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi. 

Primename, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, būtina atsižvelgti ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, hospitalizacijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 67 asmenys: 37 vaikai (0–17 m.), 5 asmenys priklausantys 18–64 m. amžiaus grupei ir 25 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 7 asmenys, iš kurių 1 vaikas. Ankstesniąją savaitę į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys.

Praėjusią savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai (Vilniaus apskrityje), asmenys priklausė 70–79 m. ir 80–89 amžiaus grupėms. Abu turėjo lėtinių ligų, vienas asmuo buvo  skiepytas sezoninio gripo vakcina, kitas – neskiepytas. Iš viso šį gripo sezoną užregistruoti 4 mirties nuo gripo atvejai.

Primename, kad kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 1-ąją šių metų savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimtas 101 ėminys, iš kurių 32-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas, 2-uose – B tipo gripo virusas ir 14-oje –  respiracinis sincitinis virusas (RSV).  

Sergamumas gripu, COVID-19 liga ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2017 m.

Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, iki 2024 m. sausio 8 d. registruojamas didėjantis sergamumas ŪVKTI daugumoje ES / EEE šalių. Sezoninis gripas cirkuliuoja intensyviau nei COVID-19 ir RSV. Vis daugiau šalių praneša apie didėjantį gripo atvejų skaičių, todėl planuojant keliones į užsienį, raginame pasiskiepyti ir laikytis kitų profilaktikos priemonių.

Šaltinis: https://erviss.org/

Kaip apsisaugoti?

Nuo gripo ir COVID-19 efektyviausiai apsaugo skiepai. Nuo šių ligų pasiskiepyti galima vieno vizito metu. Didžiausia rizika susirgti, būti hospitalizuotam ir turėti komplikacijų yra rizikos grupėms priklausantiems asmenims, todėl raginame to dar nepadariusiems pasiskiepyti.

2024 m. sausio 15 d. duomenimis, nuo rugsėjo mėn. sezoninio gripo vakcina pasiskiepijo 214 265 asmenys. Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 52 665 asmenys. Daugiau informacijos: https://osp.stat.gov.lt/skiepu-svieslente

Valstybės lėšomis 2023 m. rugsėjo–gruodžio mėn. paskiepyti 179 827 rizikos grupėms priklausantys asmenys (panaudota 97 proc. nupirktos vakcinos), iš jų 69 proc. vakcinos įskiepyta > 65 m. amžiaus asmenims; 20 proc. – lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims; 8 proc. – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; 2 proc. – asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose; 1 proc. – nėščiosioms.

Nuo visų peršalimo ligų taip pat padeda apsisaugoti ir kitos efektyvios priemonės:

• Kruopščiai  plaukite rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), jei nėra galimybės nusiplauti – jas dezinfekuokite.
• Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas. Dažnai liečiamus paviršius gyvenamojoje vietoje, pvz., durų rankenas, stalų paviršius, čiaupo rankenėles, pultelius, šaldytuvo rankenas ir kt. kasdien valykite įprastu muilu ar įprastiniais paviršiams skirtais valikliais.
• Kosėdami ar čiaudėdami užsidenkite burną ir nosį vienkartine servetėle arba tai darykite į sulenktą alkūnę.
• Pajutę į peršalimą panašius simptomus, likite namuose, nesilankykite žmonių susibūrimuose, neveskite sunegalavusių vaikų  į ugdymo įstaigas, kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir laikykitės jo rekomendacijų.
• Jei yra galimybė, kol jaučiate simptomus, būkite atskiroje patalpoje nuo kitų šeimos narių.
• Tais atvejais, kai būtina bendrauti su kitais asmenimis, dėvėkite respiratorių arba medicininę kaukę.
• Sergamumo pakilimo metu medicinines veido kaukes arba respiratorius dėvėkite viešose uždarose vietose: paslaugų teikimo vietose, renginiuose, maldos namuose, viešajame transporte ir kitose uždarose vietose, kurios prastai vėdinamos, taip pat kuriose yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių. Gydymo įstaigose veido apsaugos priemones dėvėkite pagal jų nustatytą tvarką ir laikykitės jose taikomų taisyklių.