Mano Gargždai



Lietuvoje – dar apie 100 įtariamų omikron atvejų: kokios pandemijos valdymo priemonės numatomos?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay.com nuotr. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė, jog jau yra fiksuojamas omikron atmainos vietinis plitimas Lietuvoje. Ji komiteto nariams taip pat pristatė šiuo metu diskutuojamas papildomas pandemijos valdymo priemones, kurios galėtų įsigalioti greitu metu.

 

Vyriausioji šalies epidemiologė L. Ašoklienė teigė, jog Lietuvoje yra patvirtinta jau 14 omikron atvejų sekoskaitos būdu.

„Dar apie 100 turime įtarimų, kurie kolkas yra tiriami“, – naujausius skaičius komiteto posėdyje pristatė L. Ašoklienė.

Jos teigimu, patvirtintų atvejų didžioji dalis yra susiję su kelionėmis, bet jau fiksuojamas ir vietinis šios koronaviruso atmainos plitimas.

„Du atvejai susiję su šeimos nariais, ir dviejų atvejų užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko“, – sakė L. Ašoklienė.

Ji taip pat informavo, jog visi asmenys, kurių Galimybių pasas baigs galioti gruodžio 28 dieną, gaus apie šį faktą informuojančias SMS žinutes.

 

Kokios priemonės svarstomos?

Vyriausioji šalies epidemiologė komiteto posėdyje pristatė ir papildomas pandemijos valdymo priemones, kurios galėtų atsirasti artimiausiu metu.

„Kalbama yra apie Galimybių paso reikalavimų griežtinimus, čia diskusijos pagrindinės yra susijusios su serologiniu tyrimu vakcinuotiems asmenims ­– galbūt jo būtų galima atsisakyti. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį yra svarstoma galimybė pačio Galimybių paso galiojimą sutrumpinti. Dabar jis galios 7 mėnesius, svarstoma apie 6 mėnesius“, – teigė L. Ašoklienė.

Vyriausioji šalies epidemiologė teigė, jog yra svarstoma serologinio tyrimo atsisakyti vakcinuotiems asmenims, taip skatinant skiepytis sustiprinančia vakcinos doze. Šiuo metu pilna vakcinacijos schema vakcinuoti asmenys gali pasidaryti antikūnų tyrimą. Ir jeigu jų yra, nukelti trečiosios vakcinos dozės laiką.

Ji taip pat kalbėjo, jog renginiuose galėtų būti atsisakoma tam tikrų paslaugų, nustatytas reikalavimas dėvėti respiratorių, ne medicininę kaukę, arba einant į renginius reikėtų atlikti papildomą tyrimą.

L. Ašoklienės teigimu, šios diskusijos prasidėjo būtent omikron atmainos plitimo kontekste. Pilnos skiepijimo schemos suteikiamos apsaugos nepakanka, nuo šios atmainos apsaugo sustiprinančioji vakcinos dozė.

Vyriausioji šalies epidemiologė priminė, jog Vyriausybė jau yra nustačiusi reanimacijos užimtumo ribas, po kurių griežtesni ribojimai būtų neišvengiami. Jei ši riba būtų pasiekta, griežtos priemonės būtų taikomos konkretų laiką.

Anot L. Ašoklienės tai būtų 3 savaičių laikotarpis. Ji teigė, jog jei reikėtų įjungti griežtą „lokdauną“, tai apimtų ir ugdymo įstaigas.

„Tai būtų ir renginių, susibūrimų ribojimai. Tikėtina, kad tai apimtų ir ugdymą“, – sakė L. Ašoklienė.

 

Kokia padėtis Lietuvoje?

L. Ašoklienė teigė, jog omikron atmaina skiriasi nuo kitų aptiktų koronaviruso variantų.

„Kaip žinia, nustatyta, jog šis omikron variantas yra labiau besiskiriantis nuo kitų aptiktų variantų. Ir šiai atmainai yra būdinga tai, kad nustatytos mutacijos gali būti susijusios su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu ir padidėjusia pakartotinio susirgimo rizika“, – komitete kalbėjo L. Ašoklienė.

Jos teigimu, jau net nebėra diskutuojama, jog ši atmaina yra gerokai lengviau plintanti.

„Ir palyginus su delta atmaina, užkrečiamumas yra 3–5 kartus didesnis. Didžiausią nerimą turbūt kelia ligos pasireiškimas – dėl galimo ligos sunkumo. Dabartiniai duomenys lyg ir rodo, jog pati liga yra lengvesnė, bet visos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kol kas duomenų vienareikšmiškai taip sakyti nėra pakankama“, – teigė vyriausioji šalies epidemiologė.

Ji kalbėjo, jog skaičiuojami omikron atmainos plitimo scenarijai yra įvairūs. Tačiau bet kuriuo atveju, plitimas ir susirgimų skaičiaus augimas gali būti labai staigus.

L. Ašoklienė komitete pristatydama naujausius duomenis iš Danijos teigė, jog delta atmainai dominuoti šalyje prireikė maždaug 6 savaičių. O omikron atmainai pakanka beveik 3 savaičių.

„Šalys labai atsargiai vertina ir ruošiasi. Ypatingas dėmesys – sveikatos sektoriaus pasiruošimui, nes daugelyje šalių ta situacija dabar matoma lyg ir geresnė, tačiau prognozuojama, kad tų sunkių atvejų padaugės ir reanimacijos lovų užimtumas bus didesnis“, – Seimo nariams informaciją pristatė vyriausioji šalies epidemiologė.

Danijos paskelbti paskutinių trijų savaičių duomenys rodo, jog omikron atmaina labiau plinta 20–29 metų amžiaus grupėje.

„Omikron atvejų būtent šioje amžiaus grupėje yra nustatoma daugiausiai“, – teigė L. Ašoklienė.

Anot jos, ES apie omikron atmainos užfiksavimą paskelbė jau 28 šalys.

„Omikron jau yra registruojamas praktiškai visose šalyse. Ir jeigu pradžioje omikron atvejai buvo labiau susiję su kelionėmis, įvežtiniai, dabar jau registruojamas vietinis plitimas šalyse“, – teigė L. Ašoklienė.

Vyriausiosios šalies epidemiologės teigimu, situacija Lietuvoje yra gana stabili.

„Jau keletą savaičių turime tokią pakankamai stabilią situaciją, su labai nežymiais pasvyravimais, bet ji yra pakankamai stabili. Daugiausiai pas mus sergamumas išlieka pakankamai jaunose amžiaus grupėse. Didžiausias rodiklis – 10–19 metų amžiaus grupėje. Tačiau pakankamai aukšti rodikliai yra ir 30–39 m., 40–49 m. amžiaus grupių“, – sakė ji.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje yra užimtos 1271 ligoninių lovos.

„Pakankamai stabiliai ta situacija ir laikosi, ji nekinta praktiškai jau keletą savaičių. O reanimacijos lovų užimtume matome tam tikrus pasvyravimus, bet apie 120 lovų užimtų turime kasdien“, – kalbėjo L. Ašoklienė.

Anot jos, pagrindinė priemonė stabdyti šios atmainos plitimą yra vakcinacija, revakcinacija.

„Dar yra kalbama apie priemones, susijusias su kelionėmis. Jos yra svarbios, kai nustatomi pirmieji atvejai, bet su laiku jų reikšmė mažėja, ypač, kai pradedamas nustatyti vietinis plitimas. Išlieka taip pat svarbios nemedicininės priemonės, ypač tos, kurios mažina kontaktų skaičių – nuotolinis darbas, renginių ribojimas. Ypatingai šventiniu laikotarpiu atkreipiamas dėmesys, kad reikėtų jų vengti“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo vyriausioji šalies epidemiologė L. Ašoklienė.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 439 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,