Gruodžio 23 d., paskutiniame šiemet ir prieššventiniame Klaipėdos rajono tarybos posėdyje, po diskusijų pritarta, kad keistųsi Savivaldybės administracijos struktūra. Atsiras nauji poskyriai Statybos ir infrastruktūros, Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriuje, taip pat įsteigiamas naujas Kultūros skyrius. Politikai bendru sutarimu pritarė, kad Savivaldybės administracijoje 19-a etatų būtų padidintas darbuotojų skaičius, apytiksliai skaičiuojama, kad mėnesiui šiam tikslui prireiks 32,5 tūkst. eurų.

Pokyčiai: atsiras naujas skyrius ir trys poskyriai

Šiandien nuotoliniu būdu posėdžiavusi Savivaldybės taryba pritarė šiems Administracijos struktūros pakeitimams:

1. Įsteigti Kultūros skyrių, kaip atskirą Administracijos padalinį, perkeliant į jį Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus pareigybes, susijusias su bendrosios ir etninės kultūros ugdymo, nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų plėtros politikos įgyvendinimo funkcijomis ir Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiojo specialisto (kalbos tvarkytojo) pareigybę;

2. Pakeisti Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus pavadinimą į „Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius“ ir šiame skyriuje įsteigti Socialinės paramos poskyrį, į jį perkeliant Paslaugų ir civilinės metrikacijos skyriaus pareigybes, susijusias su piniginės ir nepiniginės socialinės paramos teikimo funkcijomis;

3. Statybos ir infrastruktūros skyriuje įsteigti 2 poskyrius: Infrastruktūros plėtros poskyrį, į jį perkeliant Statybos ir infrastruktūros skyriaus pareigybes, susijusias su savivaldybės infrastruktūros plėtros funkcijomis; Turto valdymo poskyrį, į jį perkeliant Statybos ir infrastruktūros skyriaus pareigybes, susijusias su savivaldybės turto valdymo, bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos, statinių naudojimo, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priežiūros, bešeimininkio turto administravimo funkcijomis.

Nors savo pastabas ir siūlymus (skaityti ČIA) dar praėjusią savaitę išsakė ir rajono meras Bronius Markauskas, į juos atsižvelgta nebuvo.

Posėdyje Tarybos narys Raimondas Simonavičius teiravosi, kaip pasikeis darbas Savivaldybėje įsteigus naujus poskyrius: „Ar nebuvo galima padidinti darbuotojų skaičiaus pačiame skyriuje ir padalinti funkcijų?“

„Kalbant apie socialinę dalį – norisi, kad kūnas grįžtų prie galvos, dėl to tie poskyriai reikalingi. Dabartinė stadija yra pagal dabartinę situaciją, kaip kis viskas ateity, mes žiūrėsime. Tai gali virsti ir į atskirą skyrių, jeigu iki to priaugs. Mūsų matymu ir įsivaizdavimu, dabar yra tokia struktūra – su poskyriais“, – argumentavo ir į klausimą atsakinėjo Administracijos direktorius Justas Ruškys.

Frakcijos „Bendra“ pirmininkas Vaclovas Macijauskas bandė išsiaiškinti, kas iki ko nepriaugo. J. Ruškys dar kartą kartojo, kad kol kas sprendimai priimami pagal šią situaciją, esą nėra taip, kad Savivaldybės administracijai paskelbus darbo skelbimą, atsiranda daugybė kandidatų su aukštomis kompetencijomis.

Dėl etatų didinimo – bendras sutarimas

Posėdyje buvo svarstytas klausimas ir „Dėl didžiausio leistino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus nustatymo“. Čia didelių diskusijų nekilo ir politikai bendru sutarimu pritarė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai vietoje patvirtintų 301 pareigybių reikalingos 320.

Aiškinamajame rašte išdėstyta, kad sprendimas parengtas atsižvelgiant į didelį darbo krūvį, tenkantį Savivaldybės administracijos darbuotojams bei planuojamus Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos struktūros pokyčius.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuo 2022 m. prisideda naujų deleguotų funkcijų: įsigaliojus naujam Korupcijos prevencijos įstatymui iki 2022 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus institucijos turi paskirti už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingą asmenį – 1 pareigybė. Viešosios tvarkos skyriuje taip pat atsiranda 1 pareigybė, skirta viešosios tvarkos palaikymui, Savivaldybės patvirtintų, Viešosios tvarkos skyriui pavestų kontroliuoti taisyklių kontrolei ir administracinei teisenai atlikti; Viešųjų pirkimų skyriuje viešųjų pirkimų centralizacijai įgyvendinti reikalingos 7 pareigybės; Statybos ir infrastruktūros skyriuje – 4 pareigybės (prašymų nagrinėjimui, Savivaldybės infrastruktūros sutarčių sudarymui, viešinimui, įsipareigojimų priežiūrai, žemės darbų leidimų išdavimui, planuojamų ir projektuojamų Savivaldybės infrastruktūrinių planų/projektų derinimui, turto valdymo klausimų sprendimui); Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriui – 2 pareigybės (socialinėms paslaugoms ir piniginei paramai administruoti); Kultūros skyriui – 1 pareigybė (skyriaus vadovo pareigybei); Duomenų apsaugos pareigūnas – 1 pareigybė (įstaigos duomenų saugaus tvarkymo, laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, kuriuos kelia Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) užtikrinimui); Centrinė buhalterija – 1 pareigybė (dėl padidėjusio darbo krūvio); Gargždų seniūnijos socialinio darbo specialistas – 1 pareigybė (dėl padidėjusio darbo krūvio: pasikeitus tvarkai prašymai būsto šildymo kompensacijai gauti priimami ne savivaldybėje, o seniūnijoje). Apytiksliai paskaičiuota, kad šiam etatų padidinimui mėnesiui prireiks papildomų 32 580 Eur.

R. Simonavičius klausė, kodėl etatus nuspręsta didinti taip drastiškai, esą visur buvo taupoma, o čia „staiga prireikė tiek darbuotojų“.

Meras, kuris ir teikė sprendimo projektą, pripažino, kad šiuo metu yra jaučiama, kad kai kuriuose skyriuose trūksta žmonių, be to, atsiranda naujos funkcijos.

„Sutarėme, kad tie 19 etatų nebus nuo rytojaus užpildyti, reikės šių darbuotojų, ir jų nėra per daug“, – tikino B. Markauskas.

S. Karbauskas uždavė klausimą, kiek specialistų (be ūkio darbuotojų) dirbo Administracijoje prieš reformą, atliktą prieš kelerius metus, ir kiek jų dirbs dabar. Vėliau pats patikslino, kad specialistų po šio pakeitimo bus tik 10-ia daugiau.

„Pritarsiu sprendimo projektui, nors žinau, kad ne vien darbuotojų skaičius lemia darbo rezultatus, o ir atmosfera kolektyve. <...> Pats įsivėlei, Nerijau, (N. Galvanauskas - aut. past.) į pirmą reformą, šiandien tikrai kolektyvas tebėra susigūžęs, linkiu išsitiesti ir eiti toliau“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

N. Galvanauskas bandė priminti, kad pats S. Karbauskas, dirbdamas Administracijos direktoriumi, atleido valytojas Gargždų seniūnijoje ir padidino specialistų skaičių.

Ironiškai siūlė fotomodelių etatą

Svarstant klausimą dėl struktūrinių pokyčių Administracijoje, neapsieita ir be kandžių replikų tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovų.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Alfredas Šiaulys teiravosi, ar nereikėjo sumažinti mero sekretoriato etatų.

„Manau, kad mero patarėjai ateina dėl atlyginimo, neateina dirbti darbo, tuos etatus galima pervesti į Administraciją. Dar užkliuvo Viešųjų ryšių skyrius, kuris irgi galėtų būti reformuojamas, ten, mano akimis, yra per daug žmonių, nėra jiems ką ten veikti“, – savo nuomonę išdėstė konservatorius.

Meras bandė trumpai replikuoti, kad tokį siūlymą pateikęs politikas tikriausiai per anksti pradėjo Naujus metus švęsti. Ir vėliau posėdyje sulaukęs panašaus A. Šiaulio kvietimo, B. Markauskas kandžiai atsakinėjo, kad pastarajam dar reikėtų gerokai padirbėti, kad pasiektų patarėjų lygį ir turėtų tokį analitinį mąstymą.

Pajuokauti nusprendė R. Simonavičius, sakydamas, kad kolegos pastebėjimai dėl Viešųjų ryšių skyriaus iš tiesų teisingi ir ten reikalinga pertvarka: „Siūlau įvesti fotomodelio etatą, vieno būtų per mažai, reikėtų viso skyriaus fotomodelio etato, kad bent trys asmenys galėtų dirbti fotomodeliais.“

„Trys fotomodeliai yra, nebereikia skyriaus“, – šmaikštavo ir frakcijos „Kuriam kartu“ seniūnas Sigitas Karbauskas.

Pastarasis pasveikino, kad Administracijos struktūros pakeitimai vyksta, esą po praėjusios reformos ji buvo „apgriauta“. Visgi, politikas nepritarė siūlomiems pakeitimams steigti poskyrius ir manė, kad mero pasiūlytas variantas sukurti Infrastruktūros plėtros ir turto valdymo bei Statybos skyrius būtų logiškesnis.

„Čia būtų logiška. Tada vietoj vienos galvos ir dviejų pusgalvių atsirastų dvi galvos. Nereikėtų sustoti pusiaukelėje“, – kalbėjo posėdyje S. Karbauskas.

Palaikyti sprendimo projektą dėl pertvarkos ragino valdančiosios daugumos atstovai: Audronė Balnionienė, A. Šiaulys, taip pat Administracijos vadovas J. Ruškys, kurio teigimu, sprendimas buvo išdiskutuotas, buvo kalbamasi su darbuotojais, o sprendimo projektas rengiamas 5-erius mėnesius.

Jam užkliuvo nepagarbus darbuotojų pavadinimas „pusgalviais“, kuris, esą, nederamas Tarybos posėdžio metu.

Nors buvo pasiūlytas ir alternatyvus sprendimo projektas pagal mero pateiktą variantą, jo neprireikė. Administracijos pasiūlytam sprendimo projektui buvo pritarta – už balsavo 14 politikų, prieš – 1, susilaikė – 8, 3 balsavime nedalyvavo.

Opozicija apgailestavo, kad nebuvo įtraukta į sprendimo rengimą

Pritarus sprendimo projektui, Tarybos nariai pasinaudojo teise replikuoti.

Meras sutiko, kad darbo Administracijoje daugėja ir reikia daryti viską, kad jis būtų kuo produktyvesnis.

„Sakiau, kad, jeigu kažkas buvo padaryta negerai, taisykime klaidas, – pripažino rajono vadovas, apgailestaudamas, kad nei jis, nei jo komandos nariai nebuvo įtraukti į spendimo projekto dėl struktūros pokyčių rengimo procesą. – Direktorius prisiėmė atsakomybę už priimtus sprendimus, linkėsiu sėkmės. Metų pabaiga – kai kurie projektai, darbai stringa. Mums reikia, kad jie vyktų sklandžiau.“

Merui dėl neįtraukimo į svarstymo procesą priekaištavo ir kiti opozicijos atstovai: Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, V. Macijauskas. Atsakydamas į jų klausimus J. Ruškys minėjo, kad buvo bendras sutarimas su Administracija, kad politikai pirminėje stadijoje nesikiš ir nedalyvaus „juodraštinių variantų“ svarstyme, kai dėl pokyčių buvo sutarta, jie išart buvo pristatyti Tarybai.

„Administracijoje trūksta tvarkos, drausmės bei pagalbos. Kai kurie kaip išėjo į pandemines atostogas, taip ir nesugrįžo. Dirbantį matau tik Administracijos direktorių, o pavaduotojai ką veikia? Visi trys viename pasitarime dalyvauja. Ką ten veikti trims darbuotojams? Arba reikėtų naujus priimti, o šiuos leisti į fotomodelių etatą“, – kritikos žėrė R. Simonavičius.

„Populistai siūlo europines vertybes grąžinti į rajoną, policininkai siūlo grąžinti nedirbančius, ar mažiau dirbančius. Man atrodo, kad kalbėkime apie ateitį ir darbus, Administracija diskutavo ir suderino sprendimo projektą. Mero pasiūlytas variantas įsigaliotų birželio 1 d., o šis, tikėtina, kad įsigalios arba kovo 1 d. arba vasario 1 d. Tai svarbu šiandien. Kai 5 mėn. diskutavo – tai per ilgai, būtų diskutavę 2 mėnesius, visi sakytų, kad niekas nediskutavo. Taip, tai tarpinis sprendimas. Kompromisas, kuriuo bandys „auginti“ vedėjus iš savų resursų, nes sunku rinkoje nupirkti kompetentingą specialistą už Savivaldybės siūlomą atlyginimą “, – poziciją išdėstė ir Liberalų sąjūdžio frakcijos primininkas Nerijus Galvanauskas.

Meras atkreipė dėmesį, jog pats siūlė, kad sprendimas dėl struktūrinių pokyčių įsigaliotų anksčiau nei birželio 1-oji, tačiau, ar jo siūlytą variantą būtų buvę galima įgyvendinti iki šios datos, nesiryžo prognozuoti.

Liberalė Aušra Gudauskienė pastebėjo, kad išsakyta tam tikrų priekaištų, jog, esą, koreguojami anksčiau priimti sprendimai dėl struktūros.

„Administracija – gyvas organizmas, sprendimų ir struktūros pakeitimų bus, niekas nesako, kad tobuli sprendimai priimti anksčiau ar kad dabar struktūra veiks tobulai. Tam ir yra Taryba, kad darytų pakeitimus. Keisčiausia, kad kai su Administracija rastas sutarimas, tai kažkodėl politikams blogai, jie mato dar kitokias vizijas. Kai esame išklausę darbuotojų lūkesčius ir įsiklausę į jų įsivaizdavimą, jis jau patvirtintas, reikia su tuo ir sveikinti“, – reziumavo klausimą politikė.