Kovo 31-ąją vyko Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame buvo aptartas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrojo plano projektas.

Reorganizavimą lemia mokinių trūkumas

Praėjusių metų gruodį Vyriausybė išleido nutarimą, pagal kurį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių, turi būti reorganizuojamos arba likviduojamos, 1–4 bendrosios klasės jungiamos tik po dvi (rekomenduojama gretimas), o 5–8 bendrosios klasės nejungiamos.

Taip pat pradinėse klasėse daugiausiai galima priimti 24 mokinius, mažiausiai – 8-is. Pagrindinėse klasėse gali būti iki 30 mokinių, tačiau ne mažiau kaip 8-i. Vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos vienoje klasėje gali turėti ne daugiau kaip 30 mokinių ir ne mažiau kaip 12-ka.

Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2022–2026 metų bendrajame plane numatyta, kad pagrindiniai pokyčiai nuo šių metų rugsėjo įvyks trijose rajono švietimo įstaigose.

Lapių pagrindinė mokykla reorganizuojama prijungiant ją prie Vėžaičių pagrindinės mokyklos. Vėžaičių pagrindinės mokyklos Lapių skyriuje 2022–2023 mokslo metais planuojama vykdyti tas pačias ugdymo programas, kurios vykdomos ir šiemet: ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio. Atsižvelgiant į mokinių skaičių, nuo rugsėjo 1 d. pagal pagrindinio ugdymo programą turėtų mokytis atskiros 6 ir 10 klasės. Klasių komplektus mokykloms Savivaldybės taryba kasmet turės nustatyti iki gegužės 31 d., esant poreikiui, iki rugpjūčio 31 d. juos tikslinti.

Agluonėnų pagrindinė mokykla pertvarkoma į Agluonėnų mokyklą-darželį (nebūtų formuojamos pagrindinio ugdymo programos klasės). Šioje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programą 2021–2022 mokslo metais mokosi tik 8 mokiniai jungtiniame 6–7 klasių komplekte.

Gargždų „Kranto“ pagrindinė mokykla pertvarkoma į Gargždų „Kranto“ progimnaziją, nes šiais mokslo metais nėra 9-tosios klasės.

Nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. naujai pastatytoje švietimo įstaigoje pradės veikti Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro Jakų skyrius, kuriame bus vykdomos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos.

Rajono gimnazijose vykdomų programų ir struktūros pokyčiai 2022–2026 metais neplanuojami. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje mokysis I–IV klasių mokiniai, o Priekulės Ievos Simonaitytės ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijose bus vykdomos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Bandė pakeisti sprendimą

Vasario pabaigoje Lapių pagrindinės mokyklos tėvų bendruomenė ir mokyklos išsaugojimo grupė merui Broniui Markauskui, Administracijos direktoriui Justui Ruškiui bei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pateikė prašymą, siekiant neuždaryti ugdymo įstaigos.

„Suprantame, kad nedidelei mokyklai išlaikyti gali prireikti daugiau savivaldos biudžeto lėšų, tačiau žala, kuri bus padaryta bendruomenei, praradusiai pagrindinę mokyklą, bus daug didesnė nei keli tūkstančiai savivaldos sutaupytų eurų“, – teigiama laiške.

Prašyme minima, kad sprendimas reorganizuoti mokyklą, kenks vaikams. Jie ne tik turės anksčiau keltis, nuolat važiuoti mokykliniais autobusais, kurių po pamokų ir būrelių laukti tenka ilgai, bet ir mokytis daug mokinių turinčiose klasėse. Tai, pasak laiško autorių, gali turėti įtakos ugdymo kokybei.

Lapių pagrindinės mokyklos išsaugojimo grupė prašė Savivaldybės ieškoti bendrų sprendimų bei patys žadėjo imtis aktyvių veiksmų – iki šių metų rugsėjo surinkti 62 mokinius, kurie mokytųsi Lapiuose. Toks auklėtinių skaičius atitiktų naujus Vyriausybės nustatytus reikalavimus mokykloms.

Į šį laišką sureagavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skardžius. Savo atsakyme jis teigė, kad bendruomenės sprendimą Savivaldybei turi pateikti mokyklos taryba, o ne Lapių mokyklos bendruomenė, Lapių pagrindinės mokyklos išsaugojimo grupė ir Mokyklos tarybos pirmininkas, tad šis raštas yra pateiktas nekorektiškai, neatsižvelgus į reglamentuojantį teisės aktą.

Taip pat pateiktame rašte, anot R. Skardžiaus, nėra Lapių pagrindinės mokyklos tarybos, kaip mokyklos savivaldos institucijos, sprendimo dėl pateikto mokyklų tinklo pertvarkos plano projekto.

Lapių pagrindinėje mokykloje mokinių skaičius per 2017–2021 metus sumažėjo 30 proc.

Didelių diskusijų nekilo

Kovo 25-osios Ekonomikos ir biudžeto komiteto posėdyje opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas pasiteiravo, ar būtų galimybė sudaryti mažesnę nei 8 mokinių klasę, išlaikant ją iš Savivaldybės biudžeto ir skiriant mokinio krepšelį.

„Tada turėtų Taryba priimti sprendimą, kad jie visiškai išlaikytų tą klasę su 5–7 mokiniais. Tačiau, jei norime gauti finansavimą iš valstybės, tada turi būti 8 mokiniai, nes net į registrą tokios klasės nebus galima įvesti, jeigu bus mažiau mokinių“, – atsakė Švietimo ir sporto skyriaus mentorė Nijolė Gotlibienė, čia pat pridurdama, kad būtų galimybė sudaryti ne daugiau kaip vieną tokią, Savivaldybės išlaikomą, klasę.

Tą pačią dieną vykusiame Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto posėdyje Tarybos narys Vaclovas Macijauskas paklausė, ką reikės daryti, kai Gargžduose bus dvi progimnazijos, o mokiniai norės baigti pagrindinę mokyklą.

„Dabar, kai turime vieną progimnaziją, vieną gimnaziją ir vieną pagrindinę mokyklą, iš „Minijos“ progimnazijos praktiškai 95 ir daugiau proc. mokinių iš karto išeidavo mokytis į „Vaivorykštės“ gimnaziją, o pavieniai mokiniai iš ten papildydavo „Kranto“ pagrindinę mokyklą. Tačiau tų vaikų kiekvienais metais ženkliai mažėja, o baigę 10 klasių „Vaivorykštėje“ dalis mokinių nebeina į III gimnazijos klasę, bet renkasi profesines mokyklas.

Tad baigę 8 klases progimnazijose, mokiniai mokysis „Vaivorykštės“ gimnazijoje, o kurie apsispręs nesimokyti pagal vidurinio išsilavinimo ugdymo programas, rinksis kitas mokyklas“, – paaiškino Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius.

Tarybos posėdyje daug prieštaravimų mokyklos pertvarkai nesulaukta.

„Noriu pasidžiaugti dėl vieno – nė vienos mokyklos neuždarome, kai Lietuvoje dėl reorganizacijos bus tokių atvejų. Dabar yra labai daug atvažiuojančių ukrainiečių ir, ko gero, atsitiks taip, kad nemaža dalis jų ir liks gyventi Lietuvoje. Tad mums reikia galvoti apie mokyklų vietas jiems, kur juos galime priimti. Jeigu bus reikalas, kadangi mokyklų neuždarome, iš pradinės pagrindinę mokyklą galėsime bet kada padaryti“, – tvirtino meras B. Markauskas.

Jam antrino ir Tarybos narys Nerijus Galvanauskas.

„Visi tokie sprendimai yra sunkūs ir nepopuliarūs. Manau, kad neįmanoma priversti tėvus vesti vaikus į vieną ar kitą ugdymo įstaigą. Mokykla ir darželis prieš 70 m. ir dabar nėra tokie patys – anksčiau visi norėjo, kad vaikas būtų prižiūrėtas ir pamaitintas, o dabar kreipia didelį dėmesį į patį ugdymą.

Nereikia nusigyventi iki to, kas buvo prieš dvejus metus, kai vykdėme mokyklų skyrių prijungimus ir jų neuždarėme. Tada pasitaikė tokių atvejų, kai buvo mokomi 7 vaikai per keturias klases. Tad įsivaizduokite, kaip vienam mokytojui per pamoką dėstyti keturioms skirtingoms klasėms. Politinis sprendimas, kad Lapiuose lieka 6 ir 10 klasės išlaiko gyvybę šioje ugdymo įstaigoje. Tad agituokite bendruomenei, kad mokykla bet kada gali atsikurti ir vėl tapti pagrindine“, – tvirtino N. Galvanauskas.

18-ai Tarybos narių balsavus už, 3-ims – prieš, susilaikius 6 nariams, 2022–2026 metų rajono mokyklų tinklo pertvarkai pritarta.