2022-10-27 vykusiame Tarybos posėdyje dalyvavo 26 Tarybos nariai, Arvydui Katkui esant nedarbingume. Meras Bronius Markauskas posėdį pradėjo nuo darbotvarkės pertvarkymo, siūlydamas išbraukti 10, 15, 30 ir 33 darbotvarkės klausimus – siūlymui pritarė 17 Tarybos narių. Posėdžio metu nagrinėti 29 darbotvarkės klausimai.

Kaltino dėl neparuoštų darbotvarkės klausimų

Virgilijus Skuodas antrino merui ir siūlė išbraukti 9 darbotvarkės klausimą, pabrėždamas jo tolygumą 10-ajam: „Klausimai neišdiskutuoti, neišklausyti įstaigų atstovai – reikėtų detaliau išgirsti problemas“, – teigė Tarybos narys. Išbraukti siūlyta ir 27 darbotvarkės klausimą, kuris, anot Tarybos nario Nerijaus Galvanausko, yra kiršinantis sporto bendruomenę dėl aukšto sporto meistriškumo rėmimo tvarkos. 17 balsavus prieš, šiems pasiūlymams nepritarta.

Posėdžio metu Tarybos nariai piktinosi dėl iki galo neparuoštų darbotvarkėje pateiktų klausimų, kuriuos teikti pavesta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui.

„Ar ne laikas jau susiimti ir pradėti galvoti, kaip pagerinti Savivaldybės administracijos darbą?“, – po balsavimo svarstė Tarybos narys Vaclovas Macijauskas.

Kurstytos diskusijos dėl sklypo Drevernoje, skirto įstaigų veiklai, padalinimo

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusi Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė papasakojo apie patalpų Drevernoje poreikį įstaigos veiklai vystyti ir pateikė centro planą. Remiantis juo, direktorė teigė, jog didžiausia sklypo dalis, planuojama perduoti amatininkų gildijai „Lamata“, užima pagrindines vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro veiklai skirtas erdves ir teigė, jog taip centras nebeturi savo kiemo, o likusioje erdvėje ugdyti vaikus yra nesaugu.

„Mūsų tikslas – organizuoti vaikų poilsį jų atostogų metu. Ši veikla yra dalinai finansuojama Savivaldybės, o kiti projektai būdavo pilnai finansuojami švietimo mainų paramos fondo. Iki pandemijos, vidutiniškai per metus čia ilsėdavosi 400-500 rajono vaikų, tačiau čia atvyksta ir vaikai iš kitų miestų, taip pat, prasidėjus karo veiksmams, turėjome ir vaikų pabėgėlių, ukrainiečių. Ši stovykla yra labai populiari, tad dar šią vasarą susidūrėme su problema – visų norinčių sutalpinti neužtekome vietos“, – pasakojo S. Karalienė, pabrėždama, kad labai norėtųsi sklandžiai vykdyti savo veiklą, nesigilinant į nesutarimus, kurių, dirbant viename kieme su „Lamata“, nepavyko išvengti.

Meras B. Markausas priminė, kad dar praėjusį Tarybos posėdį buvo priimtas sprendimas perduoti minimą sklypą „Lamatai“, kad ji galėtų turėti ES įgyvendinamo projekto statytojo teises ir pabrėžė, jog kartu buvo priimtas ir protokolinis pavedimas – administracijos direktoriui pavesti sklypo atidalijimą: „Esame sutarę „Lamatai“ sklypo skirti tiek, kiek jo reikia pastato eksploatacijai, visa kita dalis liks jaunimo laisvalaikio centrui“, – kalbėjo meras.

„Kol tai yra žodžių lygmenyje, mums tai nieko nesako“, – teigė vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro direktorė, pabrėždama, kad esant tokioms sąlygoms, organizuoti stovyklas vaikams galimybių nėra.

Tarybos narys Vaclovas Macijauskas kėlė klausimą merui: „Ar mūsų rajono Savivaldybei ir visuomenei „Lamata“ yra daug svarbesnė nei vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras?

Meras teigė: „Man yra svarbūs visi, o „Lamata“ nėra verslas, tai – VšĮ, ir mes, kaip Taryba, turime pritarti šiam Europiniam projektui, todėl skiriame savo prisidėjimą“.

Klausimą sekė ilga diskusija ir dvejopos Tarybos narių nuomonės – buvo teikta nemažai siūlymų klausimą atidėti, taip pat ir pasisakiusių už sprendimo projekto priėmimą: „Jau praeitame Tarybos posėdyje mes apsisprendėme, kad tą sklypą reikia padalinti, todėl šiandien siūlau balsuoti pagal sprendimo projektą“, – kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė.

17 Tarybos narių balsavus už, sprendimo projektui pritarta.

„Įžvelgiu blogą tendenciją – šiandien nubalsuota prieš vaikų ir jaunimo laisvalaikio centrą – nelabai suprantu, kas vyksta. Valdantieji, ar galite užgarantuoti, kad jaunimo centrų veikla nebus paralyžiuota ateityje?“, – repliką po balsavimo teikė Tarybos narys V. Skuodas.

Tarybos narys V. Macijauskas antrino: „Noriu padėkoti valdančiajai daugumai – Jūs tikrai sugebate žmonėms numušti ūpą dirbti, sėkmės ir toliau Jūsų darbuose.“

Strateginis 2022–2024 m. Savivaldybės veiklos planas – pasigedo dėmesio jaunimui

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Justas Ruškys visos frakcijos vardu pasisakė dėl 250 tūkst. eurų, planuojamų skirti Judrėnams: „Mūsų nuomone, turime šiandien jau minėtą objektą, kuriam šie pinigai yra daug reikalingesni ir tai yra Gargždų atviras jaunimo centras, todėl mūsų frakcija šiuo klausimu susilaikys.“.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija taip pat teigė pasigedusi eilutės, kurioje nurodoma, kiek ir ar, apskritai, bus skiriama lėšų jaunimo poreikiams rajone.

Meras teigė, kad Savivaldybei svarbu ir Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras, ir Judrėnai, todėl bus ieškoma bendro kompromiso.

Sprendimo projektui pritarta 17 balsavus už, 9 – susilaikius.

Aukšto meistriškumo sporto rėmimas – įžvelgia diskriminacijos apraiškų

Motyvų dėl balsavimo pasisakymų metu, Tarybos narys N. Galvanauskas minėjo dar praėjusios kadencijos gale parengtą idealią aukšto meistriškumo sporto rėmimo tvarką, kuria buvo patenkinti visi sporto klubai – skirtingų sričių sportininkų, rungtyniaujančių aukščiausiose lygose, krepšeliams buvo sutarta skirti 7 tūkst. eurų. N. Galvanausko teigimu, šiandien norimu priimti Tarybos sprendimu yra pradedama diskriminuoti: „Pastatome tris prioritetines, visiškai skirtingas sporto šakas – krepšinį, tinklinį ir futbolą. Futbolininko krepšelis tampa 10 tūkst. eurų vieno sportininko išlaikymui per metus, krepšininkui tai yra 17,5 tūkst. eurų. Šiai dienai turime precedentą – iš futbolo klubo į krepšinį jau išėjo kineziterapeutas – šioje vietoje mes akivaizdžiai sukeliame diskriminaciją, o vėliau klausime, kodėl vienos sporto šakos rezultatai yra geresni už kitų. Negaliu pritarti šiam sprendimui“, – teigė Tarybos narys, pabrėždamas, jog ir pati Gargždų futbolo bendruomenė šiai dienai yra daug gausesnė už krepšinio.

Tarybos narys Aivaras Vasylius antrino, jog negali pritarti tokiam sprendimo projektui dėl galimos lyčių diskriminacijos: „Finansavimas moterų tinkliniui yra 2,5 tūkst. eurų, o vyrų tinkliniui – 4 tūkst. eurų. Jeigu lėšos skirstomos pagal sporto šaką, tai neturėtų būti atsižvelgta nei į lytis, nei į kitas priežastis.“.

Sprendimo projektui pritarta 16 balsavus už, 8 – prieš. Nuo klausimo svarstymo ir balsavimo nusišalino Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerė Ligita Liutikienė.

Skirtos priemokos Klaipėdos rajono savivaldybės darbuotojams

Sprendimų projektuose siūlyta skirti priemokas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojams Česlovui Banevičiui ir Vytautui Butkui.

Tarybos narė Audronė Balnionienė džiaugėsi: „Dar komiteto metu uždaviau keletą klausimų pagal darbuotojų kuruojamas sritis ir paprašiau pateikti atsakymus – juos gavau ir noriu padėkoti bei pabrėžti, kad nematau priežasties, kodėl nereikėtų skirti šių priedų.“

„Atsakomybė turi būti atlyginta – balsuokime visi už“, – ragino ir Tarybos narys N. Galvanauskas.

Visi Tarybos nariai šiems sprendimams pritarė vienbalsiai.

Nauji nariai Klaipėdos rajono savivaldybės frakcijose

Pareiškimus dėl prisijungimo prie naujų frakcijų teikė Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos narys Raimondas Simonavičius, jungdamasis prie Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos ir Tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, nurodanti, kad jungiasi prie valdančiosios daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Socialdemokratų frakcijos vardu, naują komandos narį R. Simonavičių sveikino mero pavaduotoja L. Liutikienė.