Panašu, kad uostamiesčio projektuotojai pasiryžę sužlugdyti skirtingose magistralinio kelio Klaipėda-Liepoja pusėse esančios Žaliojo Slėnio gyvenvietės ir Aukštkiemių kaimo gyventojų viltis turėti patogų susisiekimą su miestu. Jų pasiūlytą tunelio projektą kritikai vadina aukso vertės ir teigia nesuprantantys, kodėl taip išpūstos kainos. Jei jos tokios ir liks, vietoje patogaus tunelio gyventojai gaus nežinia kam reikalingą pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką vidury laukų, beje, taip pat kainuosiantį nemenką sumą.

„Vakarų eksprese“ jau rašėme, jog projektuotojai - bendrovės „Kelprojektas“ Klaipėdos padalinys - jau parengė pasiūlymus dėl patogesnio minėtų vietovių gyventojų susisiekimo.

3 variantai

Konkursą tunelio po keliu A13 Klaipėda-Liepoja ir privažiuojamųjų kelių Sendvario seniūnijoje projektiniams pasiūlymams parengti Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė dar pernai vasarą.

Tai padaryta sulaukus daug priekaištų iš žmonių, mat, prieš kelerius metus pasibaigus vadinamojo Liepojos (arba Palangos) kelio rekonstrukcijai, ir kaimo, ir „slėnio“ gyventojai, norintys nuvykti į Klaipėdą arba grįžti iš jos, kasdien priversti sukarti nemažai papildomų kilometrų.

Konkursą laimėjęs „Kelprojektas“ praeitą savaitę visuomenės svarstymui pateikė tris susisiekimo tarp abiejų kelio pusių variantus.

Pirmuoju jų, ties Žaliojo Slėnio gyvenviete numatytas tunelis automobiliams ir pėstiesiems. Šioje gyvenvietėje atsirastų ir žiedinė sankryža, ir būtų nutiestas jungiamasis kelias iki pat Tauralaukio. Antrasis variantas - identiškas, tik be minėto žiedo.

O trečiuoju siūloma virš kelio įrengti paprastą viaduką, skirtą pėstiesiems ir dviratininkams.

Kas naudosis viaduku?

Dabar klausimas liko vienas: ką pasirinks Klaipėdos rajono savivaldybė - pėsčiųjų ir dviratininkų viaduką ar visavertį tunelį? Atsakymas į jį galėtų paaiškėti jau rytoj, kuomet rajono savivaldybės administracijoje Gargžduose vyks viešas projektinių pasiūlymų svarstymas.

Vertinant susisiekimo požiūriu, atsakymas į šį klausimą turėtų būti vienareikšmiškas - tik tunelis. Jis geriausiu sprendimu būtų dėl esminės priežasties - palengvinti susisiekimą nuosavu transportu. Juk būtent to ir prašo ir Žaliojo Slėnio, ir Aukštkiemių gyventojai. To prašė iš pat pradžių, tik pasibaigus kelio Klaipėda-Liepoja rekonstrukcijai.

Juk kam reikalingas pėsčiųjų ir dviratininkų viadukas, turint omenyje, kad kone visi minėtų vietovių gyventojai į Klaipėda ir iš jos nevaikšto pėsčiomis, o važinėja - ir ne dviračiais, o nuosavais automobiliais.

Kitas niuansas - projektuotojai iš „Kelprojekto“ viaduką statyti siūlo ties Žaliojo Slėnio gyvenvietės pakraščiu, viduryje laukų, ten, kur net nekvepia nei pėsčiųjų, nei dviračių takais.

Milžiniška suma

Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė, dar net nemačiusi nei projektų, nei kainų, palinko prie viaduko varianto - esą jis būtų pigesnis. Rajono meras Vaclovas Dačkauskas nedviprasmiškai buvo užsiminęs, kad savivaldybė lėšų tuneliui neturės.

Matyt, valdininkai vadovavosi projektuotojų suteiktais preliminariais skaičiais. O šie buvo bauginantys. Ir jau galutiniame projektiniame pasiūlyme liko tokie pat dideli: „Kelprojekto“ atstovų teigimu, arkinis tunelis po keliu Klaipėda-Liepoja kainuotų 10,36 mln. litų, stačiakampis - 12,58 mln. Lt, dar 2 mln. Lt atsieitų privažiuojamieji keliai.

Tačiau Lietuvoje yra projektavimo įmonių, kurių atstovai sako, jog tai - kosminės kainos, ir 28 metrų tunelį su automobilių keliu bei šaligatviais tiems patiems pėstiesiems ir dviratininkams ties Žaliojo Slėnio gyvenviete galima įrengti už... 2,5 mln. Lt. Su visais privažiuojamaisiais keliais.

„Nežinau, iš kur „Kelprojektas“ ištraukė tokias dideles kainas. Gal, jų vizija, statytojai turėtų naudoti kažkokias itin sudėtingas technologijas? Gal dalis tos sumos būtų skirta „nukenksminti“ gruntinius vandenis? Nors ten - gana aukšta vieta, vandenų neturėtų būti...“ - sako statybos inžinierius Audrius Čepulis, VšĮ „Vilniaus metro“ atstovas.

Galima daug pigiau

Nejaugi išties gali būti toks neįtikimas kainų skirtumas - tarp 2,5 ir 12,6 mln. Lt - už tą patį objektą? – „Autosalonas“ paklausė A. Čepulio.

Pateiksiu pavyzdį, o jūs spręskite patys - 100 metrų ilgio tunelis Vilniuje, ties „Panoramos“ prekybos centru, kainavo 4,5 mln. Lt. Su visomis atšakomis, po dviejų kelių sankryža.

Kitaip sakant, sudėtingesnis objektas nei būtų tunelis ties Žaliuoju Slėniu?

Palyginti su šiuo, Vilniaus tunelis buvo tris kartus ilgesnis. Ir, aišku, sudėtingesnis. Bet vis tiek užteko puspenkto milijono litų. Galiu pasakyti paprastai - viadukas jums kainuotų brangiau nei tunelis.

Negali būti...

Gali. Kalbėkime pavyzdžiais - 50 metrų viadukas Vilniuje, Lazdynuose, per Laisvės prospektą, buvo pastatytas už 6 mln. Lt, o 50 metrų pėsčiųjų tunelis per Narbuto gatvę į "Panoramos" prekybos centrą - už 1,5 mln. Lt. Štai jums ir visa matematika.

Iš kur skirtumas?

Bendrovės „Kelprojektas“ Klaipėdos padalinio vadovas Edmundas Kolakauskas „Autosalonui“ taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip tarp dviejų vieno objekto projektų gali būti net 10 mln. Lt vertės skirtumas.

„Sudėtinga įvertinti kitų projektuotojų nurodytas kainas, nes nėra aišku, kokius sprendinius, statybos būdus ir metodus nagrinėja bei kaip jų vertę skaičiuoja kitų bendrovių projektuotojai“, - atsakydamas į šį klausimą jis apsiribojo vienu sakiniu.

O kaip kainas sudarinėjo „Kelprojektas“?

„Statybos darbų kainos skaičiuojamos remiantis 2014 m. kovo mėnesį parengtais ir valstybės patvirtintais "Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamaisiais ekonominiais rodikliais“. O šie nustatomi statinių analogų pagrindu, remiantis statybos darbų skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis, kainų nustatymo normatyvais bei 2014 metų kovo mėnesio statybos resursų ? darbo, medžiagų ir mechanizmų eksploatacijos ? skaičiuojamosiomis kainomis“, - paaiškino E. Kolakauskas.

Viadukas - beprasmiškas

A. Čepulio įsitikinimu, viaduko - kurį, beje, „Kelprojektas“ vertina 3 mln. Lt - įrengimas būtų paprasčiausias pinigų švaistymas: susisiekimo problemos jis neišspręstų nė trupučio, maža to, juo esą nesinaudotų nei pėstieji, nei dviratininkai.

„Patirtis rodo, kad daugelyje miestų viadukai, nutiesti virš kelių, neturi paklausos. Gyventojai greičiau linkę rizikuoti pakliūti po automobilio ratais nei lipti į 7 metrų aukštį.

Žaliojo Slėnio atveju viadukas būtų dar aukštesnis, nes kelias įrengtas ant 6 metrų sankasos, todėl jau dabar galima numanyti, kad gyventojai geriau eis per kelią, bet nelips į 10 m aukštį. Toks aukštis atitinka ketvirtą namo aukštą.

Pagal statybos reikalavimus, viaduko nuolydžiui esant 1:12, jis taps apie 5-6 kartus ilgesnis. Ir tiek pat brangesnis nei tunelis“, - teigė inžinierius.

Kiti jo vardinami viaduko minusai - nepatogumai komunalininkams jį norint nuvalyti žiemą, vizualinė kraštovaizdžio tarša.

INFORMACIJA

Susipažinti su projektinių pasiūlymų dėl tunelio bei viaduko sprendiniais iki viešo susirinkimo ir jo metu galima UAB „Kelprojektas“ Klaipėdos padalinyje (Taikos pr. 24, IV aukštas) šiandien ir rytoj 8-11.30 ir 12.30-17 val. Šie pasiūlymai viešai bus svarstomi rytoj, birželio 4 d., 17 val. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos posėdžių salėje (Klaipėdos g. 2, Gargždai).

Fiasko Jakų žiede

Bendrovė „Kelprojektas“ liūdnai pagarsėjo po to, kai, pasibaigus pirmajam Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos etapui, paaiškėjo, jog iš vairuotojų atimta viena juosta, ir nuo tol automobilininkai, iki žiedo atvažiavę nuo Palangos pusės, piko metu priversti gaišti laiką kamščiuose.

Tąkart „Kelprojektas“ dėl šioje vietoje rytais ir vakarais susidarančių spūsčių visus šunis korė ant Joniškės gatvės rekonstrukcijos. Tačiau ją užbaigus pernai spalį situacija prie Jakų žiedo nė kiek nepasikeitė.

Galų gale po atliktos analizės „Kelprojekto“ specialistai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) pasiūlė praplatinti 150 m ilgio įvažiavimo į žiedinę sankryžą kelią nuo Palangos pusės iki dviejų eismo juostų, kurios čia buvo iki rekonstrukcijos. Kitaip sakant, pasiūlė grąžinti tai, ką patys ir panaikino.

Tačiau LAKD atsakė nesanti nusiteikusi greitai įgyvendinti projektuotojų siūlymų, nes jie reikalauja papildomų lėšų, o šių nėra.