Klaipėdos miesto savivaldybėje rimtai pradėtas svarstyti klausimas dėl Žaliojo Slėnio bei kai kurių kitų Klaipėdos rajonui priklausančių teritorijų prijungimo prie miesto Savivaldybės. Iš viso miestą rajono sąskaita norima padidinti 1,3 tūkst. hektarų. Tuo metu kai kurie gyventojai piktinasi, jog juos keisti savivaldybę verčia verslininkai.

Šiuo metu siūloma šiaurinėje dalyje prie Klaipėdos miesto prijungti neva tampriai inžineriškai ir kitaip susietą teritoriją, įsiterpusią tarp Klaipėdos miesto ir magistralinio kelio Klaipėda–Liepoja. Teritorijoje yra gyvenamųjų namų kompleksas Žaliasis Slėnis, sodų bendrija „Pakrantė“ bei statomi nauji individualūs namai.

„Dauguma šios teritorijos gyventojų dirba, mokosi, gydosi ir kitus poreikius tenkina Klaipėdos mieste. Be to, teritorija nuo Klaipėdos rajono teritorijos atskirta riboženkliu – magistraliniu keliu. Prašymą prijungti šią teritoriją prie miesto Klaipėdos savivaldybės administracijai pateikė Aukštkiemių k. gyvenamųjų namų komplekso – Žaliojo Slėnio bendruomenės pirmininkas Bernardas Kemundris. Prie prašymo pridėta 112 Žaliojo Slėnio gyventojų parašų“ – tvirtinama dokumentuose.

Maža to, Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacija miestui prašo priskirti rajono teritoriją tarp Kairių gatvės, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo, mat teritorijoje numatoma uosto plėtra.

Norėtų dar daugiau

Spalio 4-ąją Klaipėdos miesto ribų keitimo klausimas buvo pristatytas Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetui. Jo nariai abiem siūlymams vieningai pritarė. Komiteto narys Arūnas Barbšys išreiškė nuomonę, kad prie Klaipėdos miesto reikėtų prijungti visą Kalotės gyvenvietę, kuri dabar yra padalinta į tris dalis: senąją, naująją ir tą, kuri už geležinkelio. „Siūlyme prašoma prie miesto prijungti dabar rajonui priklausančią naująją Kalotę, bet manau, kad reikėtų prijungti ir gyvenvietės dalį, kuri yra už geležinkelio“, – pasiūlė A. Barbšys.

Komiteto narė vicemerė Judita Simonavičiūtė išreiškė poziciją, jog miestui turi būti skirta tiek papildomos žemės, kiek jos ketina atimti uostas. Vicemeras Artūras Šulcas pajuokavo, kad prie Klaipėdos miesto dar reikėtų prijungti Klaipėdos rajono centrą Gargždus. „Ir dar Vilnius man labai patinka“, – pareiškė.

Gyvena klaipėdiečiai

Iš siūlomų prijungti prie Klaipėdos miesto teritorijų daugiausiai gyventojų gyvena Žaliojo Slėnio kvartale, tačiau ne visi jie pritaria jungimuisi prie miesto.

Tokią iniciatyvą išreiškęs Žaliojo Slėnio bendruomenės pirmininkas bei gyvenamųjų namų kvartalo vystytojas Bernardas Kemundris įsitikinęs, kad Žaliajame Slėnyje iš esmės gyvena miestiečiai.

„Gyventojai čia atsikėlė iš Klaipėdos miesto. Jie dirba mieste, jų vaikai lanko darželius ir mokyklas Klaipėdoje, tačiau dėl administracinio suskirstymo mokesčiai atitenka Klaipėdos rajonui. Deja, mokesčiai rajonui atiduodami be grąžos. Per 15 metų, kiek gyvuoja Žaliasis Slėnis, Klaipėdos rajono savivaldybė nepadarė nieko jo infrastruktūrai pagerinti. Viskas padaryta tik privačiomis investuotojų lėšomis. O gyventojai norėtų gyvenimo kokybę gerinti. Nori ir normalaus susisiekimo su miestu, gatvių tinklo plėtros ir dviračių takų jungčių, viešojo transporto ir modernių šiukšlių konteinerių. Mes, kaip gyvenvietės vystytojai, keliame šį klausimą“ – sakė B. Kemundris.

Pašnekovas neneigė, jog Savivaldybės lėšomis pagerinta infrastruktūra pakeltų ir jo vystomo gyvenamųjų namų kvartalo vertę, tačiau pažymėjo, jog didžiausios investicijos į šią teritoriją jau padarytos. „Neišvystytos Žaliojo Slėnio teritorijos liko tik 15 procentų, iš jų tik 5 procentai, t. y. 10 sklypų, priklauso mums“, – sakė verslininkas.

Bendruomenė susiskaldžiusi

Žaliojo Slėnio bendruomenės pirmininko pavaduotojas Erastas Petrauskas aiškino, jog siekis prijungti šį kvartalą prie Klaipėdos miesto – verslo, o ne bendruomenės interesas. Anot pašnekovo, Žaliajame Slėnyje“ įsteigtos dvi bendruomenės.

„2009 m. buvo įsteigta bendruomenė, kurios pirmininko pavaduotojas aš esu. Pernai mūsų bendruomenei priklausė 140 narių. 2012 metais gyvenvietės vystytojai įsteigė dar vieną bendruomenę, tačiau joje, mano žiniomis, yra tik 3 asmenys, tie patys gyvenamųjų namų kvartalų vystytojai, kurie pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei. Žinoma, į jų projektuotus ir pastatytus namus atsikėlę gyventi žmonės gal ir galėjo balsuoti už prisijungimą prie miesto, tačiau tikrasis šio prisijungimo tikslas – pakelti nekilnojamojo turto vertę“ – tikino E. Petrauskas.

Pašnekovo teigimu, didelė dalis Žaliojo Slėnio bendruomenės pasisako už pasilikimą rajone, nes mažesni nekilnojamojo turto, žemės mokesčiai, rinkliava už atliekų tvarkymą, automobilio draudimas. „Ne visi gyventojai nori kelio, kuris sujungtų Žaliąjį Slėnį su Tauralaukiu, nes kelias taptų magistraliniu. Juo važiuotų ne tik Žaliojo Slėnio, bet ir Purmalių gyventojai. Šalia to kelio gyvenantys žmonės to visai nenori“, – sakė E. Petrauskas.

Rausvai pažymėta teritorija - miesto, pilka - siūlomos prijungti rajono teritorijos. Įgyvendinus tokį siūlymą miestas padidėtų 1,3 tūkst. ha.

Atskirti nuo pasaulio

Aukštkiemių kaimo seniūnaitis Romas Daugnoras patvirtino, jog Žaliojo Slėnio gyventojai susiskaldę ir nežino, ko nori: likti rajone ar jungtis prie miesto. „Man, kaip seniūnaičiui, niekas nepranešė apie siūlymą jungtis prie Klaipėdos miesto. O idėja ši keliama tik dėl to, kad nesprendžiamas susisiekimo klausimas. Dar ruošiantis Palangos plento rekonstrukcijai buvo numatyta statyti viaduką ties Žaliuoju Slėniu ir Aukštkiemiais, tačiau tas projektas kažkaip dingo ir Aukštkiemiai tapo atskirti nuo pasaulio: nei greitoji, nei ugniagesiai, nei taksi pas mus atvažiuoti negali. Patys norėdami išvažiuoti turime trenktis iki Kalotės viaduko arba automobilius laužyti baisiuose vieškeliuose. Dabar Klaipėdos rajono savivaldybė pasižadėjo išasfaltuoti Lengviečių, Mumdžių gatves. Tai toks kompromisas“, – kalbėjo R. Daugnoras.

Atiduoti nenori

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas sakė, jog apie Klaipėdos rajono žemės jungimą prie Klaipėdos miesto nieko nežino.

„Buvo tokios idėjos, rodos, prieš penkerius metus keliamos, tačiau tada Žaliojo Slėnio gyventojai išreiškė pageidavimą likti rajone. Mūsų žiniomis, Žaliajame Slėnyje gyvena apie 500 gyventojų. Skaičiuojama, kad kiekvienas gyventojas į rajono Savivaldybės biudžetą per metus sumoka apie 2 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio. Tokie tad būtų nuostoliai“, – skaičiavo administracijos direktorius.

Pašnekovas pažymėjo, jog nuo bendruomenės noro labiausiai priklauso, Klaipėdos rajone ar mieste ji norinti gyventi. Tuomet sprendimus priima abiejų savivaldybių Tarybos, Vyriausybė ir Seimas. „Mūsų rajono politikai bent jau per rinkimus žadėjo, jog neatiduos miestui nė pėdos rajono žemės“, – politinę nuostatą priminė S. Karbauskas.

Apklausa

Viešbučio, kavinės „Žaliasis slėnis“ savininkas (prisistatyti nenorėjo)

Negyvenu Žaliajame Slėnyje, neseniai čia verslą įsigijau. Manau, kad vieta verslui čia patraukli, bet nesigilinau, ar čia kas keisis, tad ir nuomonės neturiu. Gal būtų geriau, jeigu prijungtų prie miesto, būtų geresnis susisiekimas, bet labiau šiuo klausimu nesidomėjau. Informacijos apie tai trūksta.

Eurelijus Žukauskas

Prieš 2–3 metus buvo apklausa gyventojų, tačiau dabar nieko apie prisijungimą prie miesto negirdėjau. Matyt, kažką praleidau. Pagrindinė mūsų problema – kelias, jungtis su miestu. Dabar esame priversti aplinkui 8 kilometrus važiuoti. Anksčiau buvo svarstyta įvažiavimo į kvartalą galimybė, o dabar nieko nežinau.

Valdas

Jau suprojektuotas išvažiavimas ir įvažiavimas į miestą per Tauralaukį, bus tiesiamos komunikacijos. Manau, kad kelias būtų pranašumas Žvejonės kvartalo gyventojams ir galimybė sugrįžti į miestą, kas seniai buvo žadėta.

Aleksandras

Pritariu, kad reikia Žaliąją Slėnį prijungti prie miesto. Todėl, kad dabar labai blogas susisiekimas. Pagrindinis pranašumas būtų miesto kelias, kuris sujungtų su Tauralaukiu. Dabar išvažiuoti iš Žaliojo Slėnio patogu, bet atvažiuoti turime ratais, pro miesto ligoninę, Purmalius. Šiaip ar taip, miesto komunikacijomis naudojamės, kokie dar čia mokesčiai gali didėti? Ir taip daug mokam.

Žydra

Aš nenoriu jungtis prie Klaipėdos, man patinka kaime gyventi. Tokia mano nuomonė buvo prieš keletą metų, dabar nesigilinau, gal kas pasikeitė. Rajone mokesčiai mažesni už automobilio draudimą, žemę, nesidomėjau šiukšlių išvežimo kaina. Anksčiau Klaipėdoje buvo brangiau. Tiesa, turi privilegijų ir miestas. Prisijungimas prie Klaipėdos ypač aktualus tiems gyventojams, kurie vaikus į darželius, mokyklas nori vesti mieste. Juk visi čia gyvenantieji dirba Klaipėdoje. Minusas tas, kad čia esame užtverti, nepatogu į namus grįžti.

Sodų bendrijos „Pakrantė“ gyventoja Daiva Vaišvilienė

Tikiu, kad pagerės Žaliojo Slėnio inžinerinės infrastruktūros išvystymas, bet mažai tikiu, kad tai palies mūsų sodus, nes nėra nė vieno pavyzdžio, kad priklausymas Klaipėdos miestui būtų pagerinęs kurios nors sodų bendrijos, priklausančios Klaipėdai, padėtį. Toli važiuoti nereikia – užtenka sodų Mažajame Kaimelyje ar prie Joniškės kapinių. Kas tikrai gali pasikeisti – tai mokesčiai už žemę, šiukšles. Be to, manau, kad bus taip, kaip valdžios vyrai nuspręs.

Informacija

Klaipėdos miesto savivaldybės administracinės ribos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu, patvirtintu 1996 m. kovo 12 d., pakeistos 2012 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Šilutės rajono savivaldybių teritorijų ribų pakeitimo įstatymu.

2012 m. Klaipėdos miesto savivaldybės administracinės ribos buvo pakeistos Kuršių mariose, atitraukiant Savivaldybės ribą nuo vakarinės Kuršių marių pakrantės ties Neringos savivaldybės administracinėmis ribomis.

Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 straipsnį, savivaldybės teritorijos ribas keičia Lietuvos Respublikos Seimas Vyriausybės teikimu. Vyriausybė, teikdama Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kartu pateikia savivaldybių, kurių teritorijos ribos keičiamos, tarybų nuomonę ir teritorijos dalies, priskiriamos kitai savivaldybei, vietos gyventojų nuomonę, pareikštą vietos gyventojų apklausoje.