Mano Gargždai



Covid-19 Lietuvoje situacija stabili, tačiau ruoštis rudeniui būtina visiems

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
SAM nuotr. SAM nuotr.

Lietuvoje dominuojanti Covid-19 ligos Omikron atmaina pastarosiomis savaitėmis vėl kilstelėjo sergamumo rodiklius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistai ramina: atvejų augimas nežymus, susirgimai nėra sunkūs, hospitalizacijų skaičius išlieka stabilus. Vis dėlto, situacija rudenį gali kisti, ypač jei Lietuvą pasiektų sunkesnės formos koronaviruso atmaina. Dar viena grėsmė rudens sezono metu – COVID-19 ir gripo koinfekcija, t. y. galimybė užsikrėsti ir sirgti abejomis infekcijomis vienu metu, dėl ko, galimai, žmogus sirgs sunkiau.

 

Dėl to, SAM jau dabar ragina ruoštis rudeniui, jei situacija pablogėtų, o gyventojams rekomenduoja nedelsti ir pasiskiepyti, jei to dar nepadarė.

„Jaučiamės pasirengę ir išmokę pandemijos pamokas. Nors situaciją vertiname ramiau, turime žinoti, kad COVID-19 liga niekur nedingo. Jau rudenį situacija gali kiek pablogėti, nes šio sezono metu kyla papildoma grėsmė susirgti COVID-19 liga ir gripu vienu metu, dėl ko susirgimai, tikėtina, bus sunkesni. Dėl to jau dabar raginame gyventojus ir viešąsias įstaigas tam būti pasirengus. Kas dar nepasiskiepijo, dabar tam tinkamas laikas, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

2022 metų birželio 16 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuvoje pirminį COVID-19 vakcinacijos kursą baigė 68 proc. ir stiprinamąją dozę gavo 31,9 proc. visų gyventojų. 18 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje Lietuvoje pirminį COVID-19 vakcinacijos kursą baigė 79,2 proc. ir stiprinamąją dozę gavo 38,7 proc. suaugusiųjų gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad šiandien didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra pasiskiepiję arba persirgę nuo COVID-19 ligos, tikimasi, kad ligos našta bus mažesnė, nei iki šiol stebėta, jeigu nepradės plisti sunkesnę ligos formą sukelianti viruso atmaina.

Pasak ministro, rengiantis 2022 m. rudenį kilsiančiai tikėtinai naujajai viruso bangai, planuojama atnaujinti rizikos grupių vakcinacijos programas ir pajėgumus. Visos sezoninės imunoprofilaktikos sistemos sustiprinimas, telkiant dėmesį į artimą nuolatinį kontaktą su rizikos grupėmis, informacijos sklaidą ir motyvacijos priemones, yra prioritetinė veikimo kryptis, siekiant valdyti COVID-19 pandemiją ir kitas užkrečiamąsias ligas ateityje.

Tikėtina, kad nuo rudens, atsižvelgiant į Lietuvos infektologų draugijos rekomendacijas bus siekiama, kad gripo, pneumokokinės infekcijos ir COVID-19 vakcinacija būtų vykdoma tuo pačiu metu.

Kalbant apie Covid-19, labiausiai tikėtinas scenarijus yra koronaviruso tapimas sezoniniu virusu, kurio valdymui ypač svarbu bus vakcinuoti rizikos grupes. Lietuvoje nuo šių metų rugpjūčio 1 d. bus sudaryta galimybė skiepytis 80 metų amžiaus ir vyresniems asmenims bei tiems, kurie patiria daugiau rizikų.

Primename, kad ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo 2022 m. gegužės 30 d. sudaryta galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais.

Šiuo metu skiepijimas pasirinkta Covid-19 vakcina vykdomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat planuojama, kad bus organizuojamos mobilios komandos, siekiant užtikrinti asmenų, kurie negali atvykti į gydymo įstaigą, paskiepijimą. Skiepijimas vykdomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Šiuo metu testavimas atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Greitieji antigeno testai atliekami simptomus jaučiantiems asmenims, PGR tyrimai atliekami antriniame lygyje arba ligoninėse. Už tyrimus apmokama iš PSDF biudžeto. Testavimo mobiliuosiuose punktuose galėt prireikti tik tuo atveju, jei būtų itin didelis sergančiųjų skaičius ir sveikatos priežiūros įstaigos pačios nebesusidoros su simptominių asmenų testavimu.

Šiuo metu sekoskaitos tyrimai nevykdomi dėl nedidelio sergamumo ir pakeistos testavimo strategijos, kai diagnostikai naudojami greitieji antigeno tyrimai. Didėjant sergamumui, sekoskaitos tyrimai stebėsenos tikslais galėtų būti atnaujinti.

Profilaktinis mokinių testavimas rudenį organizuojamas nebus. Kaip ir šiuo metu, bus sudaryta galimybė ugdymo įstaigoje savikontrolės testą atlikti simptomus pajutusiems asmenims. Savivaldybės ar šalies mastu paskelbus epidemiją, mokykla galėtų laikinai stabdyti ugdymą ar organizuoti jį nuotoliniu būdu. Būtų rekomenduojama sustiprinti ir visiems jau įprastas infekcijos prevencijos priemones: tinkamos kvėpavimo takų higienos užtikrinimą (čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas), rankų higieną, patalpų valymą ir dezinfekciją, taip pat ir tinkamą patalpų vėdinimą. Tinkamas patalpų vėdinimas taip pat `gali padėti valdyti Covid-19 bei kitų oro lašeliniu būdu perduodamų infekcijų plitimą.

Kalbant apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą rudeniui, galima konstatuoti, kad per pastaruosius dvejus pandemijos metus jos prisitaikė prie nuolat besikeičiančio paslaugų teikimo poreikio. Išaugus hospitalizuojamų asmenų skaičiui, gydymo įstaigos pagal jau įprastą schemą padidintų Covid-19 ligoniams skirtų lovų skaičių ir perorganizuotų paslaugų teikimą.

Svarstant apie infekcijos plitimo šalies viduje valdymą, peržiūrima gripo epidemijų skelbimo tvarka, integruojant su Covid-19 susijusius kriterijus, taip pat peržiūrimos rekomendacijos dėl priemonių taikymo epidemijų metu. Planuojama, kad epidemijas, pasiekus nustatytus kriterijus, kaip ir gripo epidemijų atveju, bus galima skelbti tiek savivaldybės, tiek šalies lygiu. Jei situacija Lietuvoje taptų itin sunki dėl aukštų hospitalizacijos apimčių ar didelio mirčių skaičiaus, būtų svarstoma galimybė vėl skelbti karantiną, jei epidemijų metu taikomos priemonės neduotų reikiamo efekto situacijos valdymui.

Šiuo metu nustatyti reikalavimų keliautojams neplanuojama. Papildomi reikalavimai galėtų būti taikomi tuo atveju, jei atsirastų nauja pavojinga atmaina, kuri sukeltų sunkias ligos formas. Kaip parodė patirtis, ribojimai keliautojams gali būti naudingi itin ribotą laiką, pačioje naujos atmainos plitimo pradžioje sulėtinant atmainos išplitimą šalyje, tuo pačiu pasirengiant atmainos valdymui. Jei naujoji atmaina nereikalaus pajėgumų perorganizavimo ar specifinių priemonių taikymo, tuomet ribojimai keliautojams nebūtų tikslingi, nes užkirsti kelio oru plintančios infekcijos įvežimui ir išplitimui nėra įmanoma.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 368 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,