Mano Gargždai



Muzikinio teatro orkestrui teks „prisijaukinti“ unikalią naujosios salės akustiką

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Sales juodosios dėžės fragmentas. UAB „Akustika plius“ nuotr. Sales juodosios dėžės fragmentas. UAB „Akustika plius“ nuotr.

„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salė bus unikaliausia regione ir pasižymės adaptyvia natūralia akustika. Visi kiti įspūdžiai pasipils, kai publika pagaliau galės įvertinti teatro pastato visumą ir juos po renginio užplūdusią emociją. KVMT turi visą išskirtinių savybių rinkinį, kuris leidžia tikėtis gero rezultato“, – sako UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. „Gera akustika nėra tik skaičiai ar fizika, tai yra visuma to, ką mes matome, girdime ir svarbiausia – jaučiame. Kurdami erdves mes jas ne tik girdime, bet ir matome. Tikimės, publika tai pajus“. 

 

Apie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro akustikos unikalumą bei išskirtiniausius šiuolaikinio įgarsinimo akcentus pasakoja UAB „Akustika plius“ akustikos konsultantas Viktoras Mekas. 

 

– Kiekvienas jūsų užsakovas tikisi geriausio rezultato. Kas svarbiausia akustikos specialistams? 

– Mūsų darbas, vos atvykus dirbti į naują objektą, prasideda nuo esamos situacijos ir užsakovo siekių išsiaiškinimo. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Didžiojoje salėje planuojami tiek simfoninės, kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir teatro spektakliai, tiek konferencijos (kalbiniai pranešimai). Taip pat erdvė bus labiausiai adaptuota elektroakustinių sistemų atsiskleidimui.  

Salės akustinę aplinką pradedame kurti nuo „garsiausios natos“ – simfoninės muzikos žanro. Kad ši muzika suskambėtų, reikia pakankamo patalpos tūrio. Tinkamai parinktas tūris – viena iš  pagrindinių dedamųjų aidėjimo trukmės laikui užtikrinti. Reverberacija (aidėjimo trukmės laikas) atskleidžia garsų spalvingumą ir didybę – tarsi apgobia klausytoją iš visų pusių. 

Akustika tokiose erdvėse pradedama formuoti parenkant kubinių metrų kiekį, tenkantį vienam žiūrovui. Būtina užtikrinti, kad erdvė neaidėtų destruktyviai – kaip, pavyzdžiui, tuščiame bute. Labai svarbios tampa patalpos proporcijos: ilgis, plotis, aukštis, mažieji elementai (sienų išgaubimai ir kt.), medžiagiškumas (kuo padengtos sienos ar grindys, kėdės). Kai žinai visus parametrus, skaičiuoji matematiškai, kaip sklis garsas. Jei reikia išsaugoti kuo daugiau aidėjimo – naudoji kietas medžiagas, iš jų formuoji reikiamas akustikai formas. Jei reikia pašalinti aidėjimo trukmę – naudoji garsą sugeriančias, minkštas medžiagas. 

 

– Kaip pavyksta salę vienodai gerai pritaikyti skirtingoms veikloms: koncertams, spektakliams, konferencijoms? 

– Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad jo erdvė bus akustiškai daugiafunkcė. Viena vertus, daugiafunkcis daiktas nebūna idealus, kita vertus gyvename mažoje šalyje, tad neįmanoma kiekvienam žanrui pastatyti po atskirą salę. Sunkiausia akustikos aspektu pasiekti tą platų salės pritaikymą skirtingoms veikloms. Tarkim, tuščioje KVMT salėje aidėjimo trukmė bus apie 1,8 sekundės, o teatro ar muzikiniams spektakliams reikia mažesnio aidėjimo laiko, konferencijai – dar mažesnio. KVMT panaudoti unikalūs akustiniai sprendimai, kurių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Mes, inžinieriai-akustikai dažnai sakome, kad garsas negali skambėti gražiai negražioje erdvėje. Į koncertą ar spektaklį žmogus ateina lyg į šventę, socialinį įvykį, o ne tik garso klausyti. Jo įspūdį ar pasitenkinimą reginiu veikia visi veiksniai: kaip jį pasitiko rūbinėje, ar sužavėjo teatro holas, ar jam patiko gerti kavą teatro kavinėje, kuo patiko salė – ar žiūrovas gerai matė veiksmą scenoje, kokie kvapai sklido salėje... Mums, specialistams, labai svarbus salės estetinis, architektūrinis vaizdas. Kad jo negadintų lubose ir sienose suprojektuoti nematomi masyvūs akustiniai liukai su elektros pavaromis, kurių viduje yra vadinamoji „juodoji skylė“, kuri, prireikus, sugeria garsą. Kai šie visi liukai atsidarys, o salės galinė siena bus uždengta užuolaidomis, salėje bus sumažintas aidėjimo trukmės laikas ir erdvė bus tinkama kalbiniams pranešimams – konferencijoms. Žmogaus gebėjimas priimti garsus, sklindančius kaip muzika ar kalbėjimas, skirtingas. Žodžius mes norime girdėti raiškiai, o tai reiškia mažą aidėjimo trukmės laiką. Muzikai aiškumo reikia mažiau, nes ji turi sroventi ir mus apgaubti lyg upė. Norint, kad kalbėjimas salėje skambėtų raiškiai, reikia ne tik garsų perteklių sugerti, bet ir užtikrinti atspindžių nukreipimą į salės galą, kad toliau sėdintys irgi girdėtų. Beje, tam irgi padeda liukai, kurie ne tik koreguoja aidėjimą, bet ir padeda nukreipti garso atspindžius reikiamu kampu. Sakoma, kad teatro aktoriai šiais laikais kalba nebe taip garsiai kaip anksčiau, nes įprato, kad jų balsas sustiprinamas elektroakustinėmis priemonėmis. Grojant simfoniniam orkestrui, jei gerai suformuoti salės garso atspindžiai, turėtum jaustis taip, lyg sėdėtum tarp muzikantų. Koncertų salėje žmogus turi nejausti, iš kur ateina garsas. Juk tai ne TV ar kitas garso šaltinis. Idealiu atveju, kuris pasiekiamas retai, koncertų salėje žmogus turi jaustis, lyg būtų apsuptas muzikos! 

 

– Ar muzikantams reikės salę „prisijaukinti“? 

– Žinoma. Į salę susirinks muzikantai su instrumentais ir savo vizijomis. Šiuo metu KVMT simfoninio orkestro muzikantai reziduoja ir koncertuoja įvairiose salėse, dažnai tam nepritaikytose. Ne visada jie turi geriausias patirtis, bet lūkesčiai išlieka dideli. Koncertinės erdvės yra jiems kaip darbo įrankis – muzikos instrumentas. 

Kaip profesionalas galiu atsakyti, kad nebus taip, jog jau po pirmos repeticijos orkestras bus maloniai sužavėtas nauja sale ir jos akustika. Čia kaip su naujais batais: būtina juos pripratinti prie savo kojų. Tada vyksta diskusijos: muzikos profesionalai išsako savo lūkesčius, o garso inžinieriai – jei tik įmanoma, derina, kad viskas tiktų. Galiausiai viskas būna gerai: nauja salė lyg naujas instrumentas, jam reikia tik „prasigroti“. Orkestrui būtina prisitaikyti prie salės, o salei – prie orkestro! 

 

– Koncertų salės ar muzikiniai teatrai statomi retai. Dažniau pritaikomos esamos patalpos? 

– Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį šalyje nebuvo pastatyta nė viena natūralios akustikos koncertų salė. Šiuo metu rekonstruojami Kongresų rūmai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija planuoja statyti naują salę. Ruošiamasi statyti Nacionalinę koncertų salę ant Tauro kalno, bet tai tik planai. Visos kitos erdvės yra tik pritaikytos naujai paskirčiai, kas labai riboja galimybes. Rezultatas toks, kad Lietuva kol kas neturi nė vienos geros natūralios akustikos koncertų salės. Nieko nenoriu įžeisti, bet tikrai yra kur tobulėti. 

Kalbino Žaneta Skersytė 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 123 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,