Mano Gargždai



Maršrutas „Gyvenimas etnografinių regionų paribyje“

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro iliustr. Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro iliustr.

Klaipėdos rajonas patenka į dviejų gana skirtingą politinę, ekonominę ir kultūrinę praeitį išgyvenusių Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų teritorijas. Nors dar iki XIII a. Lietuvos valstybės susidarymo dabartinio Gargždų miesto apylinkėse gyveno Vakarų baltų gentys, tačiau Vokiečių ordino ekspansija į Rytų Baltijos regioną kardinaliai pakeitė geopolitinę situaciją ir vietinių genčių etnogenezę. Situacija kiek normalizavosi po 1422 m. Melno taikos sutarties, kuria buvo nustatyta valstybinė siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino valstybės. Nors per kelis amžius keitėsi abipus sienos buvusių valstybių politinė sąranga ir pavadinimai arba pačios valstybės, tačiau siena liko beveik nepakitusi iki pat 1923 m. Siena ilgus šimtmečius buvo perskyrusi lietuviško etnoso apgyvendintas teritorijas. Todėl gyvenimas skirtingų valstybių teritorijoje ilgainiui lėmė kultūriškai ir ekonomiškai skirtingų Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą.

 

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio proga Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras sukūrė turistinį – kultūrinį maršrutą „Gyvenimas etnografinių regionų paribyje“. Šį maršrutą sudaro 12 atrinktų objektų, labiausiai susijusių su buvusiu pasieniu, kurio buvimas per ilgus šimtmečius lėmė Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų susiformavimą. Vakarinė Klaipėdos rajono dalis priklauso Mažajai Lietuvai, o rytinė Žemaitijai.

Maršrutas sudarytas taip, kad tiek gidas, tiek pavienis turistas pagal objektų sąrašą, maršrutą gali susidėlioti savarankiškai ir pagal poreikį lankyti visus objektus ar tik kelis pasirinktus.

 

Maršruto objektai:

1.Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras

2. Gargždų krašto muziejus

3.Gargždų (Kalniškės) piliakalnis

4. Paminklas pasienio kapitonui Ipolitui Davidovičiui Melechui

5. Dovilai

6.Kisinių etnografinės kapinės

7. Jurjonų kaimo senosios evangelikų liuteronų kapinės

8. Buvusios Pėžaičių siaurojo geležinkelio stoties ir muitinės pastatai

9. Skomantų piliakalnis

10.Lakūno Stepono Dariaus gimtinė - muziejus

11. Plikiai

12. Buvusios Laugalių siaurojo geležinkelio stoties, vėliau muitinės pastatas

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 88 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,