Mano Gargždai



„Dona Kichotė“ ragins į pasaulį žvelgti pozityviau

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro triptikas „Dona Kichotė“. Martyno Aleksos nuotr. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro triptikas „Dona Kichotė“. Martyno Aleksos nuotr.

„Doną Kichotę“ pristato atsinaujinusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė 

 

Lapkričio 11 d. 18.30 val. Žvejų rūmuose jūsų laukia susitikimas su šių laikų donomis kichotėmis ar donais kichotais kovojančiais už tiesą ir žmogiškumą. Apie tai pasakos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio triptikas „Dona Kichotė“ ir atsinaujinusi baleto trupė! 

Iššūkį scenoje pristatyti legendinio Miguelio de Cervanteso veikėjo Dono Kichoto – keistuolio idalgo, visur ir visada kovojančio su blogiu bei gyvenimo negerovėmis simbolio – moteriškąją versiją 2022 -ųjų rudenį priėmė keturi choreografai. Į drąsų kvietimą scenoje įkūnyti Doną Kichotę – šiuolaikinę kovotoją, idealistę, dėl kitų žmonių besiaukojančią mergelę ar madoną – atsiliepė choreografai, atstovaujantys skirtingoms šalims ir kultūroms. Tai KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, aktyviai dalyvaudami KVMT projekte „Dėmesio! Baletas“; patyrusi choreografė Aušra Krasauskaitė; ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, neseniai tapęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovu. Keturių skirtingo braižo choreografų meninės vizijos įgijo šokio spektaklių triptiko formą, itin dažnai sutinkamą nūdienos teatruose visame pasaulyje. 

 

Moteris-gelbėtoja 

Pirmojoje triptiko dalyje jaunieji ukrainiečių choreografai pateikia savąsias užduotos temos traktuotes. D. Verovkos herojė „supranta, kad yra kitokia. Ji bando prisitaikyti prie aplinkos ir aplinkinių, tačiau vieną dieną pajunta, kad iš jos sklindančią šviesą reikia ne slėpti, o dalintis su žmonėmis. Tuomet ji visą save išdalija kitiems, o pati nueina į tamsą...“ Y. Malaki savo autobiografinėje kompozicijoje pasakojo apie jauną vaikiną, pajutusį, kad aplinka jį spraudžia į rėmus: „Laimei pagrindinis herojus sutinka gelbėtoją – merginą, jau suvokusią kaip tvarkytis su kylančiais pavojais. Ji padeda vaikinui pažvelgti į pasaulį pozityviau ir rasti naują kelią“. Šios dvi skirtingos istorijos skleidžiasi skambant žinomų baroko kompozitorių – Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Johanno Sebastiano Bacho – kūriniams. J. S. Bacho kūrinius violončelei solo gyvai atliks KVMT simfoninio orkestro violončelininkas Aliaksandr Serdziukou.  

 

Nužengusios iš ikonų 

Įkvėpimu antrosios dalies Aušros Krasauskaitės choreografinei kompozicijai tapo stačiatikių cerkvėse matytos Dievo Motinos ikonos ir jos pačios santykio su pasauliu apmąstymas, „mintys apie brandą, kurioje norisi motiniško ar seseriško sąlyčio su kitomis moterimis“. Anot kūrėjos, jos vaizduojama „moteris – Dona Kichotė – tarsi pakibusi tarp žemės ir dangaus, nešanti visų skausmą, siekianti idealizmo, egzistuojanti visose mumyse, bet tuo pačiu nepasiekiama, žvelgianti iš Dievo Motinos atvaizdo. Gebanti savyje sukaupti energiją, kuri atneša naują gyvybę.“  

KVMT choras (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas) spektaklyje gyvai atlieka XVIII a. ukrainiečių kompozitoriaus Maksymo Berezovskio Koncertą chorui a cappella „Neatstumk manęs senatvėje“. Šią muziką papildo  kompozitorės Silvijos Miliūnaitės kūrybos intervencijos sopranui, birbynei, chorui ir elektronikai. Soprano partiją scenoje dainuoja solistė Rita Petrauskaitė, birbynės partiją įrašė Arvydas Jankus.  

 

Smėliu užpilta scena 

Tuo tarpu trečiosios dalies choreografo Gajaus Žmavco įkvėpimu tapo Klaipėda ir Baltijos pajūris, mažai žmogaus paliestas gamtovaizdis su smėlio kopomis. Šie vaizdai persikėlė ir į triptiko sceną, o čia plytinčiuose iliuziniuose smėlynuose ir išvystame šių dienų donus kichotus ir donas kichotes. Kūrėjas žiūrovams neprimetė savo požiūrio, o skatino atrasti savas siužeto versijas...

„Teatro baleto trupė vienija jaunus, aukštumų siekiančius žmones, kuriems tenka susiremti ir su netikėtais gyvenimo smūgiais, kaip kad pandemija, karas ir t. t. Man svarbūs herojų išgyvenimai, išeičių iš sudėtingų situacijų paieškos, savitas požiūris į gyvenimą“, – sako G. Žmavcas, savo kompozicijai priderinęs palyginti retai šokio spektakliuose girdimą ir dėl to mažiau suvokimo klišėmis apaugusią italų baroko kompozitoriaus Alessandro Scarlatti muziką.  

 

Martyno Aleksos nuotraukų fotogalerija:

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 118 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,