Metų pradžioje kilęs sujudimas dėl naujojo suskystintų naftos dujų (SND) akcizo privertė Vyriausybę skubiai imtis korekcijų. Akcizų įstatymą ji siūlo koreguoti verslo ir buitinėms reikmėms naudojamoms SND įvedant 41 euro už toną siekiantį tarifą. Verslas valdžios pastangas vertina pozityviai, tačiau sieks išgirsti, kodėl siūlomas būtent toks dydis, nes kaimyninėse šalyse tarifai mažesni.

Metų pradžioje įsigaliojęs 304 eurų dydžio (su pridėtinės vertės mokesčiu – 368 eurų) už toną akcizas SND papiktino tiek jas naudojančius verslininkus, tiek jų pardavėjus bei vartotojus. Piktintasi, kad su tokiu tarifu Lietuva pralenkė nemažai Europos Sąjungos valstybių, be to, baksnota į tai, jog įsigaliojimui nebuvo paliktas pereinamasis laikotarpis.

Vyriausybės kanceliarija jau yra paruošusi siūlymą, kaip projektas galėtų keistis. Jis dar nėra galutinis ir yra derinamas su kitomis institucijomis bei verslo atstovais.

Kaip teigiama Akcizų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, siūloma taikyti 41 euro už toną akcizo tarifą.

Tokį patį – 41 euro už toną akcizą – taip pat siūloma taikyti verslo reikmėms naudojamoms SND šildymui.

Kaip Delfi komentavo Vyriausybės Ryšių su visuomene skyrius, lengvata galios, jei verslas naudoja naftos dujas ne šildymo reikmėms, o gamyboje, pavyzdžiui, maisto pramonėje.

Prie akcizo vėlesniais metais dar prisidėtų anglies dvideginio dedamosios dalis. Pasak Vyriausybės kanceliarijos, ji nebus taikoma gyvenamojo būsto šildymui.

Visais kitais atvejais akcizas naftos dujoms siektų 304 eurus už toną.

Pakeitimai, kaip nurodoma dokumentuose, galėtų įsigalioti nuo balandžio 1 dienos.

Skaičiuojama, kad sumažinus akcizą biudžetas šiais metais netektų 9,6 mln. eurų, 2025 metais ir 2026 metais – po 14 mln. eurų.

Nurodoma, kad dujų balionas, įsigaliojus naujam tarifui, pabrangtų 1,04 euro (vietoje beveik 8 eurų dabar).

Projekte taip pat siūloma koreguoti šiemet pasikeitusią žemės ūkyje pasitelkiamo vadinamojo „žaliojo“ dyzelino naudojimo tvarką. Nauja iniciatyva 60 eurų už 1 tūkst. litrų apmokestinamus gazolius siūloma leisti naudoti tiems žemdirbiams, kurie naudoja kitas transporto priemones (ne vien žemės ūkio techniką, pavyzdžiui, traktorius).

Kaip vertina verslas?

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Delfi sakė, kad numatoma kryptis yra pozityvi, verslas teigiamai vertina reakciją akcizą mažinti.

„Tai yra ženkli pažanga ir, tikiuosi, nesukels labai didelių problemų mūsų gamintojams. Bet mūsų siūlymas buvo įvesti 13 eurų už toną akcizą, nes kaimyninėje Latvijoje jis yra nulinis, o Lenkijoje siekia 13 eurų, tik Vokietijoje yra 45 eurai. Tai iškart šokame į Vokietijos lygį. Bet pažanga yra, tai geriau negu buvo“, – Delfi sakė V. Janulevičius.

Visgi jis pridūrė, jog pramonininkai sieks išgirsti, kodėl pasirinktas būtent toks akcizo dydis.

„Ar tai yra dėl to, nes reikėjo subalansuoti biudžetą, kadangi buvo įskaičiuotos tam tikros pajamos, ar tai yra kažkokia koreliacija su kitais iškastiniais kurais? Nes mums svarbu, kad įmonės ir žmonės nepereitų prie dar taršesnių dalykų, anglies, mazuto“, – įvardijo jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas antrino, kad verslo atstovai jau anksčiau kalbėjo, jog toks aukštas akcizas naftos dujoms bus žalingas ne tik ekonomikai, bet ir aplinkai, nes jos, pasak pašnekovo, išskiria mažiau anglies dvideginio emisijų negu, pavyzdžiui, mazutas.

„Tiek pramonininkai, tiek ūkininkai, tiek galbūt įsigilinę namų vartotojai nesuprato šito žingsnio. Akcizai pakelti labai netinkamu laiku, kai energetikos krizė dar yra nesibaigusi, o daug pramonės įmonių investavo į naftos dujų saugyklas tada, kai (gamtinių – aut. pastaba) dujų kaina 10–12 kartų viršijo normalią rinkos kainą“, – kalbėjo M. Gudas.

Pasak M. Gudo, daug pramonės šakų nuo naftos dujų yra labai priklausomos – tiek stiklo ir plastiko gamintojai, tiek paukštynai bei kelių tiesimo įmonės.

Jis pridūrė, jog verslas supranta, kad akcizą reikia kelti ir siųsti signalą, jog tokia degalų rūšis rinkoje yra nepageidautina orientuojantis į labiau aplinkai draugiškus sprendimus, tačiau tai turėtų būti daroma ne taip drastiškai.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Gytis Kauzonas. Anot jo, akcizo sumažinimas smarkiai pagelbėtų, tačiau visiškai situacijos neišspręstų.

„Lenkijoje, Latvijoje, su kuriomis daugiausia tenka kovoti, yra žemesni arba nuliniai akcizai. Bet kokiu atveju Vyriausybės pastangas vertiname teigiamai. Reikėtų palinkėti kuo greičiau priimti projektą. Jei Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną, reikės labai operatyviai dirbti. Ankstesnis laikas turbūt sunkiai įmanomas, nes reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją“, – teigė jis.

Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vadovui Vidui Šukiui projektas pasirodė neaiškus, be to, kritiškai jis atsiliepė ir apie įsigaliojimo terminus.

„Jau dabar brangesnės naftos dujos perkamos ir maistui, ir šildymui, o pakeitimai įsigalios tik nuo balandžio 1 dienos, kai šiluma jau bus suvartota, gyventojai ir gamintojai bus prisipirkę brangių dujų“, – stebėjosi V. Šukys.

„EY“ mokesčių partneris Irmantas Misiūnas anksčiau Delfi sakė, kad tai, jog vos įsigaliojusius akcizo tarifus suskubta koreguoti, rodo politinės valios silpnumą. Anot jo, taip pat būtų buvę tikslinga akcizams numatyti pereinamąjį laikotarpį.