Klaipėdos rajone gyvena apie 400 karo pabėgėlių ukrainiečių. Dauguma jų gyvena rajono centre Gargžduose, dalis ir kitose seniūnijose nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, t. y. nuo 2022 metų.

Angelika Ibrahimova, taip pat atvykusi iš Harkivo prieš porą metų ir, būdama sukaupusi nemažą visuomeninio darbo patirtį, ėmėsi tautiečių neoficialaus koordinavimo. Pradžioje į lietuvių kalbos kursus, kuriuos organizavo Klaipėdos rajono švietimo centras, buvo užsirašę nedaug ukrainiečių – tik kiek didesnė nei dešimties žmonių grupė, tačiau šiemet padėtis visiškai pasikeitė – šiuo metu, nepaisant to, kad yra lietuvių kalbos būrelis ir Raudonojo Kryžiaus organizuojami lietuvių kalbos kursai, iškilo papildomų kursų poreikis. Dabar į papildomus lietuvių kalbos kursus, kuriuos vėl organizavo Klaipėdos rajono švietimo centras, finansuojant Savivaldybei, jau užsiregistravo 50 suaugusiųjų. Dauguma ukrainiečių vaikų lanko vietinius lietuviškus darželius, eina į lietuviškas mokyklas, dalis vaikų, baigusių pagrindinio ugdymo mokyklas, toliau nuotoliniu būdu mokosi Ukrainos gimnazijose, profesinėse mokyklose ar kolegijose, dalis važinėja į Klaipėdoje įsikūrusią ukrainiečių mokyklą.

„Pirmaisiais metais žmonės buvo labai išsigandę ir sutrikę, lietuvių kalba jiems buvo labai nesuprantama ir atrodė visiškai nepanaši į ukrainiečių ar rusų kalbą. Tik vėliau, kai ukrainiečiai pradėjo dalyvauti įvairiose veiklose, miestelių šventėse, daugiau susipažino su vietiniais žmonėmis, tradicijomis, kai pamatė, kad vietiniai žmonės juos myli ir padeda, susirado darbus ir pasijautė labiau savarankiški, iš naujo pajuto poreikį mokytis lietuvių kalbos, ‒ o joje ir daug žodžių panašių, ir gramatikos sistema stipriai nesiskiria. Dabar dauguma ukrainiečių įsitikinę, kad lietuvių kalbą gerai išmokti būtina, norint toliau sėkmingai integruotis Lietuvoje“, ‒ sakė Angelika Ibrahimova.

Beje, ir patys ukrainiečiai tarpusavyje, netgi tie, kurie Ukrainoje kalbėjo rusiškai, dabar daugiausia kalba ukrainiečių kalba. Kalba yra savastis, didžiausias turtas ir vertybė, kurią reikia branginti, ‒ įsitikinę Klaipėdos rajono ukrainiečiai. Tikėtina, kad taip yra ir visoje Lietuvoje.