Mano Gargždai



Dituvos sodai: nėra rūsio, nėra problemos

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Irinos Kuzmauskienės nuotr. Irinos Kuzmauskienės nuotr.

Dituvos sodų bendrijoje dalies gyventojų namų rūsius po kiekvieno smarkesnio lietaus užlieja vanduo – žmonės piktinasi, kad nuolatinė problema nesprendžiama, tačiau teritorijos administratoriai teigia, kad šį trūkumą galima pašalinti ir panaikinant rūsius, kurie dėl vietovės ypatybių ten netinkami.

 

Derceklių Vėjų gatvės gyventoja Irina Kuzmauskienė „Vakarų ekspresui“ teigė, kad rūsiai skęsta po kiekvieno didesnio lietaus.

„Gruodį, kai nuolat lijo, vandens buvo iki kelių“, – sakė moteris, pasidalijusi užlieto rūsio nuotraukomis.

Ji tikina, kad tai ne vien jos problema: „Aš kalbu ne tik apie save, bet ir daug kitų žmonių. Juos kamuoja ta pati problema, jeigu reikia – galiu paliudyti gyventojų parašais.“

Bendrijos pirmininkas ir Derceklių seniūnaitis Tadas Vaitkus sako, kad problema yra žinoma, dėl jos gyventojai kreipiasi, tačiau jis pataria rūsius užkasti žvyru.

„Kai žmonės kreipiasi dėl užliejamų rūsių, jiems duodu patarimą, dėl kurio jie pyksta – rūsį užversti žvyru, ir viskas, – jo neišgelbėsi. Reikia įsivertinti, ar rūsys yra reikalingas, jeigu kiekvienais metais yra užliejamas“, – „Vakarų ekspresui“ sakė T. Vaitkus.

Pasak bendrijos pirmininko, daug gyventojų jau yra panaikinę rūsius ir po namais įrengtus garažus.

„Kai nuolat užliejama ir išpumpuoti vandens neįmanoma, lieka du variantai: atkasti rūsį ir hermetizuoti – nors tai labai brangu, – arba jį užkasti. Daug žmonių taip ir padarė, dėl tų pačių priežasčių užkasti ir beveik visi garažai žemiau namų, juk negalima laikyti namo nuolatiniame vandenyje“, – kalbėjo T. Vaitkus.

I. Kuzmauskienė mano, kad lietaus vanduo iš gyvenamųjų namų teritorijos nenubėga dėl netvarkingos melioracijos kanalų sistemos.

„Vienur jie pilni, kitur – tušti. Čia, manau, sisteminė problema, nejaugi nėra specialistų, kurie galėtų tai sutvarkyti“, – teigė I. Kuzmauskienė.

Seniūnaitis teigia, kad Dercekliai dėl savo vietos priklausomi ir nuo nekontroliuojamų gamtinių sąlygų – dėl pietinių vėjų gyvenvietę užlieja Kuršių marių vanduo.

„Bendrai tai vandens apsėmimo problema yra kasmetinė, pavasarinė, pagal vėją – jeigu tik pietinis vėjas ir Kuršių mariose sukyla vanduo, iš mūsų bendrijos neišeina vanduo, esame priklausomi nuo to, vienas kvartaliukas nuo to kenčia“, – sakė T. Vaitkus.

Be to, gyvenamųjų namų sklypai įkurti durpyne, o milžiniškos 400 kilometrų užimančios melioracijos griovių sistemos bendrija palaikyti negali.

„Čia yra durpynas, reikėjo neeilinių gabumų tokioje vietoje sukurti 6,5 tūkstančio sklypų bendriją. Mes čia turime 400 kilometrų melioracinių griovių. Palaikyti visą šią sistemą tikrai yra ne bendrijos jėgoms, lokalias problemas sprendžiame darydami pralaidas, bet vis tiek didžiausia problema yra marių vanduo, prieš kurį nieko negalima padaryti“, – pasakojo T. Vaitkus.

Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė sako, kad bendrija užliejamų namų problemą bando spręsti pati, aukštesniu lygiu ji nekelta.

„Daugiau vietoje sprendžia problemą su teritorijos administratoriumi, jie turi technikos, ruoželiais tvarkosi lietaus surinkimą. Nebuvo keliamas tas klausimas aukštesniu lygiu, nes jie ūkiškai tvarkosi iš savo lėšų, valdyba sprendžia, kokių darbų imtis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Bliūdžiuvienė.

Ji negalėjo atsakyti, ar sodų bendrijos gyventojos užliejamo rūsio klausimas galėtų būti sprendžiamas seniūnijos ar rajono savivaldybės lygiu: „Jeigu yra privatūs sklypai, ne valstybinė žemė, tai diskutuotinas klausimas, kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai.“

Dituvos sodų bendrijoje gyvena keli tūkstančiai žmonių.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 132 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,