Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos kasmet paskutinįjį balandžio trečiadienį minėdamas Tarptautinę triukšmo suvokimo ir kovos su triukšmu dieną siekia atkreipti dėmesį į triukšmo keliamas problemas ir paskatinti tylesnės gyvenamosios aplinkos formavimą. Triukšmo tarša jau pripažįstama viena pagrindinių ekologinių problemų, keliančių grėsmę sveikatai.
Kas yra triukšmas?
Triukšmas – tai nepageidaujami, dirginantys arba kenksmingi, turintys neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ar gyvajai gamtai, išoriniai garsai. Triukšmas gali būti techninis, gamybinis, sukeliamas gamtos reiškinių ar gyvūnų. Apie triukšmo neigiamą poveikį žmonių sveikatai parašyta daugybė mokslinių straipsnių, tačiau nepaisant to, triukšmo situacija mūsų aplinkoje kiekvienais metais prastėja.
Kokios pagrindinės triukšmo gyvenamojoje aplinkoje priežastys?
Dėl spartaus civilizacijos vystymosi, vartotojiškos visuomenės poreikių ir mobilumo sparčiai didėja stacionarių, o ypatingai mobilių triukšmo šaltinių, ypač autotransporto, kurio indėlis į bendrą aplinkos triukšmo visumą mieste sudaro apie 90–95 proc.
Pastaruoju metu dėl naujų statomų ar rekonstruojamų individualių namų šildymo energijos taupymo plačiai paplito oras-oras ar oras-vanduo šilumos siurbliai, kurių išoriniai lauko blokai, neretai neatitinka reikalavimų, generuoja nuolatinį triukšmą savoje ir gretimoje kaimyninėje gyvenamojoje aplinkoje. Panaši situacija yra ir su patalpų mechaninio vėdinimo ir vėsinimo įranga.
Dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos valdymui įvedamų judėjimo, lankymo apribojimų, karantino, izoliacijų ir kitų žmonių aktyvumą mažinančių priemonių sumažėjo triukšmo šaltinių išorinėje aplinkoje, tačiau atsirado naujų artimoje gyvenamojoje aplinkoje.
Su statybos ir remonto darbais ar patalpų eksploatacija susijęs generuojamas triukšmas tapo ypač aktualus šiuo metu. Daugiabučio namo gyventojai dažnai remontuoja butus dienos metu. Tačiau dažnas žmogus nesusimąsto apie remonto metu kylantį triukšmą. Dirglumas triukšmui namų aplinkoje tampa iššūkiu ypač šiuo sunkiu pandemijos laikotarpiu, kai žmonės dažnai dirba namuose, vaikai ir jaunimas mokosi nuotoliniu būdu, maži vaikai miega ir žaidžia ne lopšelyje-darželyje, o savo namuose.
Klausomės garsios muzikos ar patys muzikuojame namuose, dažnai nesusimastome, kad greta esantiems žmonėms tai nepatinka. O nepatikti gali tiek pats garsų stiprumas, laikas ar trukmė, tiek ir muzikos žanras ar stilius. Dažnai sunku suvokti, kad mūsų mėgstama ir suprantama kaip „šauni miela muzikėlė“ už sienos kaimynui gali girdėtis kaip „žemo dažnio bumsėjimas“ ar „grandininių pjūklų muzika“, kuri trukdo jam susikaupti ar pailsėti po dienos darbų.
Net ir geriausių muzikos kūrinių ar pasaulinių muzikos šedevrų įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, sklisdamos oru ir kietomis pastato konstrukcijomis, atsispindėdamos nuo kietų paviršių ir dalinai sugertos minkštų akytų medžiagų, bus moduliuojamos, iškraipomos ir taps nemalonios ausiai, pavirs paprasčiausiu aplinkos triukšmu.
Kokie pavojai slypi?
Visuomenės sveikatos specialistų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10–15 proc. daugėja gyventojų skundų dėl triukšmo. Nagrinėjant gyventojų skundus triukšmo poveikio vietose (triukšmingose gatvėse, gyvenamosiose aplinkose greta viešų pasilinksminimo ar kitų triukšmingų vietų), dažnai nustatomas teisėtas ir pagrįstas žmonių nepasitenkinimas dėl aplinkos triukšmo, ypač vakaro ir nakties metu.
Triukšmo žala sveikatai neapsiriboja tik klausos pažeidimais. Triukšmas gali veikti ir fiziškai, ir psichologiškai, trikdydamas tokias pagrindines veiklas kaip miegas, poilsis, mokslas ir bendravimas.
Tyrimais įrodyta, kad 70 dBA triukšmas veikia centrinę ir vegetacinę nervų sistemą. Pats pavojingiausias – nuolatinis pastovus triukšmas, kuris sukelia nervinę įtampą ir stresą, skatina su nervine organizmo reguliacija susijusių ligų atsiradimą ir jų progresavimą. Pastoviai dirginant centrinę nervų sistemą, daugeliui žmonių sukeliama apsauginė organizmo reakcija – stresas – kuris gali pasireikšti nuolatiniais galvos skausmais, nepaaiškinamu nuovargiu ar mieguistumu, atminties (ypač operatyviosios) pablogėjimu, sutrikusia klausa, širdies veiklos ir kraujo spaudimo esminiais pokyčiais ar sutrikimais, neurodermito ar nervinės opaligės paūmėjimais, imuniteto sutrikimais, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, judesių koordinacija, didėja gamybinių traumų rizika. Žmogus atpažįsta triukšmą ir reaguoja į jį ir net tada, kai miega.
Nustatyta, kad triukšmo poveikį miegui galima suskirstyti į pirminius poveikius (sužadinimo reakcija, miego stadijos pokyčiai, prabudimai, bendras prabudimų laikas, kūno judesiai), poveikius pabudus (mieguistumas) ir ilgalaikius poveikius (lėtiniai miego sutrikimai). Poveikis pasireiškia per silpnąsias individualaus organizmo vietas ir organų atliekamas funkcijas. Pajutus tokius, su pastoviu triukšmu susijusius siunčiamus organizmo signalus, reikia nedelsiant pašalinti priežastį. Tai galima atlikti įvairiais būdais: pašalinti triukšmo šaltinius ar priežastis jiems veikti, jei tai nepavyksta ar nėra galimybių – pakeisti triukšmingą aplinką ar gyvenamąją vietą į ramesnę, tylesnę.
Pernelyg didelis triukšmas gali sukelti problemų, susijusių su klausa, tokių kaip: klausos praradimas, ūžesys ir padidėjęs jautrumas garsui. Daugiau kaip 5 proc. pasaulio gyventojų (466 mln. žmonių) turi klausos sutrikimų – 432 mln. suaugusiųjų ir 34 mln. vaikų. Apskaičiuota, kad iki 2050 m. daugiau nei 900 mln. žmonių (vienas iš dešimties) dėl triukšmingos aplinkos gali prarasti klausą. Galima teigti, jog triukšmas – tai šio amžiaus pasaulinė problema. Aplinkos triukšmo įtakojama ligų ir susirgimų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.
Ką galime pakeisti?
Šią situaciją galima pakeisti, nes aplinkos triukšmas gali būti reguliuojamas. Palanki socialinė, kultūrinė, ekonominė, technologinė aplinka gali sumažinti triukšmo sukelto streso poveikį sveikatai. Pradėkime nuo pačių savęs – netriukšmaukime ir gerbkime kaimynus bei aplinkinius.
Planuokime triukšmingus darbus, kai aplinkoje nėra žmonių. Jei visgi darbų aplinkoje bus žmonės veikiami triukšmo, apie planuojamus triukšmingus darbus iš anksto juos įspėkime. Pagalvokime apie tai, kad jūsų mėgstama muzika, burzgiantis buitinis prietaisas, po langais šildomas automobilis ar kalantis–gręžiantis instrumentas kelia kaimynams stresą ir gadina jų sveikatą.
Kartais naudinga geranoriškai argumentuotai su triukšmaujančiais pasikalbėti ir rasti bendrą kompromisinį sprendimą, jei jau tas nepadeda – kreiptis pagalbos į atsakingas kompetentingas institucijas.
Architektai ir statytojai, projektuojantys ir statantys gyvenamuosius namus ar patalpas, kuriose gyvens, dirbs, mokysis ar pagaliau ilsėsis žmonės, turi rūpintis tuo, kad būtų užtikrinta tinkama gyvenamųjų patalpų ypač miegamųjų apsauga nuo triukšmo, sklindančio iš aplinkos ir kaimyninių patalpų, suprojektuoti gyvenamųjų namų langai būtų su triukšmą mažinančiomis orlaidėmis, gerų akustinių charakteristikų langų stiklais.
Renovuojami seni pastatai padidina ne tik šilumos išsaugojimą, bet ir pastato patalpų garso izoliaciją, tuo pačiu padidina pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasę. Apželdintos užtvaros – puiki alternatyva sumažinti aplinkos triukšmą. Jos tinka toms vietovėms, kur nėra pakankamai vietos. Individualių namų šeimininkams, verta pagalvoti apie nedideles apželdintas užtvaras, pylimus. Augalai įkomponuojami į konstrukcijas, gali lipti fasadinėmis sienelėmis iš triukšmingo kelio ar gatvės pusės. Kita alternatyva – akustinės sienutės, kurios jau yra techniniai statiniai, rengiami pagal techninius projektus. Jų vieta, aukštis, tipas (atspindinčio ar absorbuojančio paviršiaus) konkrečiai vietovei nustatomas modeliuojant specializuotomis kompiuterinėmis programomis ir vertinama individualiai, atsižvelgiant į aplinkinius pastatus, jų aukštį, reljefą, aplinkos paviršiaus absorbcines savybes, triukšmo lygį ir sklidimą.
Visuomenės sveikatos specialistų pareiga užtikrinti, kad aplinkos triukšmas būtų tinkamai įvertintas visuose teritorijų ir statinių planavimo, projektavimo ir statybos etapuose ir triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje neviršytų visuomenės sveikatos saugos lygių ir nekeltų rizikos žmonių sveikatai.
